Vienos moters vyras gėrė... Ne per stipriausiai, bet vis vien atmintį prarasdavo.
Ji su viena pažįstama senute susitarė, kaip vyrelį "pagydyti". "Pijokėlis" prabudo po eilinio "baliaus" ir mato: po kambarį šlaistosi pagyvenusi moteriškė vienais apatiniais. Jis susirūpino ne juokais - gal jam vaidenasi, kur papuolė?
Žiūri - jis savo namuose. Tada galvoja: "Kažką aš, matyt, parsivedžiau. Bet kodėl ji tokia sena, ir dar tokia nustekenta? Tarytum šimtą metų būtų dirbusi arklio vietoje".
Čia netikėtai įbėga vaikai (jie taip pat suokalbyje dalyvavo), puola prie tos vargšelės, rėkia:
- Mamyte, mamute! Gero ryto!
Jam iš nervų kojos sustingo.
O "mamytė" kai pasakys:
- Kelkis, mano sakalėli!
Jam nuo tų žodžių kojos pradėjo drebėti kaip epušės lapai.
Prabėgo pusmetis. Dabar gerai gyvena su žmona. Neseniai nusipirko dviratį kreditan. Abu labai mėgsta važinėtis. Jam tiesa, drebulys išliko ir kojos ant pedalų nesilaiko, tad už balnelio laikosi, bėga šalia ristele.
Gerti, žinoma, metė, o nuo dviračio neatplėši jėga.
Taigi galima išsigydyti nuo alkoholizmo.
Vienos moters vyras taip pat gėrė kaip reikiant. Ne per stipriai, tiesa, bet iki nukritimo. Nusirengti jis pats negalėjo.
Jo žmona gavo iš vienos žiniuonės mangusto skysčio ir visas stiklines šiuo skysčiu ištrynė.
Taigi, regis, kambaryje kvapelis nieko, atsiduoda mišku, o kai stiklinę prie nosies prikiši, nuo smarvės spazmai sudrebina visą kūną. O dar kita kaimynė šalia sėdi, kalba:
- Iš ko tik šiais laikais "samagono" nedaro! Tokią bjaurybę geriant reikia mėšlu užkąsti.
O jis mėšlo nenorėjo.
Dabar gerai gyvena. Remontą padarė koridoriuje.
Kitos moters vyras taip pat vartojo alkoholį, tik mažesniais kiekiais, todėl pats nusirengdavo. Ne iš karto, žinoma, tik paryčiais. Bet jis kai nusirengs, lovos negali surasti.
Žmona sugalvojo: pirmadienį, kada jos vyrui reikėjo "pachmielkos", ji pripildė visus indus ir stiklines degtinės.
Vyras grįžta vakare paėmęs, atsisėdo barščių srėbti, o ten - degtinė. Puolė prie šaldytuvo, pasiėmė kefyro, kad užsigertų - ten degtinė.
Jinai šaukia ant jo:
- Tave Dievas nubaudė! Ką tik palieti, viskas degtine tampa. Mesk gerti!
Jis rėkia:
- Ne! Niekada! Nė už ką!
Ir bėgte į tualetą. Visą stiklinę prisipylė iš čiaupo... O ten taip pat degtinė. Dabar gerai gyvena... Pasiuvo jam naują kostiumą... iš seno.
Žinoma, protelis jam truputėlį pasimaišė, bet užtai visiškai negeria... Net vandens, tik sultis.
O viena moteris (jos vyras taip pat gėrė; ne per stipriai, lovą galėjo surasti, bet negalėjo į ją įsiropšti).
Paėmė žmona ir prispausdino falsifikuotų pinigų. Ir kai reikia pirkti duonos - vyrui tikrus duoda, o kai degtinės - falsifikuotus.
Jis pradėjo pastebėti, kad duonos krautuvėje jam duonos duoda, o kai perka degtinės - per snukį.
Ne, donoru jis nebus. Kiekvieną kartą už stiklinę kagoro - tiek pat kraujo. Ir jis pradėjo gyventi blaiviai. Dabar jie gerai gyvena, net užsisakė kažkokį laikraštį apie blaivybę... trims mėnesiams.
Bet kokį žmogėną galima išgydyti nuo alkoholizmo be jokių profilaktoriumų. Galima, žinoma, hipnoze. Bet geriau liaudiškomis priemonėmis...
