Remigijus RAINYS
Šakių rajone, Slavikų kaime, prigludusiame Šešupės ir Siesarties santakoje, prie pat sienos su Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritimi, gyvenančią Antaniną Ulevičienę (86 m.) vietiniai vadina tiesiog Antose. Savo sodybą kaimo pakraštyje nuo ne per maloniausio vaizdo į kapines moteris atskyrė tujų gyvatvore, kuri jau seniai suvešėjo į nedidelę giraitę ir visiškai paslėpė gerokai apirusį namelį. Čia Antanina nelengvas senatvės dienas leidžia su iš Kauno atsikrausčiusiu trejais metais vyresniu broliu Juozu. Juozą senatvės ligos sugriebė smarkiau ir jis visai nebepaeina be lazdelės, o ir girdi visai prastai, tad visi ūkio rūpesčiai gula ant Antosės pečių. Tačiau ir jai vis dažniau prireikia ilgus metus Slavikuose besidarbuojančios felčerės Birutos Bilevičienės pagalbos, todėl senukai telaiko kelias višteles ir du šunelius.
Antanina ir Juozas buvo tik ką baigę pietauti, kai pro duris į virtuvę įvirto du vyriškiai. Nuo neprašytų svečių gerokai trenkė alkoholiu, tačiau pradžioje jie bandė kalbėti meiliai ir taikiai. Aukštesnis ir vyresnis įsibrovėlis primygtinai klausinėjo Antaninos, ar ši jų nepažįstanti, o vėliau prasitarė, jog su draugu atvyko pas savo pusbrolį Stasį Buiniklį pasiskolinti pinigų, tačiau nerado namie, mat šis išvažiavęs malkauti. Nelabai susigaudančio, kas čia vyksta Juozo atvykėliai nelietė, o kai A. Ulevičienė patarė jiems giminaičio palaukti, mat sutemus jis tikrai sugrįš, vyriškiai pareiškė, jog neturi laiko, ir pradėjo reikalauti pinigų. Įstūmę senolę į kambarį jie be perstojo kartojo: "Reikia pinigėlių, reikia pinigėlių...", o kai Antanina atkirto jokių pinigų neturinti, tai staiga pajuto į krūtinę įremtą peilį. Moteris manė, kad plėšikai peilį atsinešė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jie jį buvo paėmę iš virtuvės. Peilis Antosę išgąsdino nejuokais ir ji nusprendė duoti tiems girtuokliams dešimt litų, kad tik šie nešdintųsi savo keliais. Pasak A. Ulevičienės, ji piniginę su nedidele pinigų suma visuomet laiko senamadiškos koja minamos siuvimo mašinos stalčiuke, kad turėtų ką atiduoti plėšikams, mat apie juos buvo nemažai girdėjusi ir mačiusi per televizorių, o likusias santaupas slepia kur kas geriau. Moteris išėmė dešimt litų ir ištiesė užpuolikams, tačiau aukštesnysis sugriebė ją už rankos ir ištraukęs piniginę bei įsitikinęs, jog joje yra ir daugiau pinigų, ramiai įsikišo į kišenę.
Išeidami plėšikai iš išorės užrakino laukujes duris ir neskubėdami patraukė per kaimą. Suįžūlėję nusikaltėliai nepasivaržė užsukti pas tolėliau gyvenančius A. Ulevičienės giminaičius Janina ir Česlovą Puidokus bei paprašyti juos nuvežti į Šakius, o kai šie pasakė, kad neturi automobilio, ramiai atsisveikino ir nukėblino toliau. Plėšikai buvo įsitikinę, kad užrakintų senukų niekas greitai nepasiges. Tačiau Antosė netruko atsilupti žiemai jau užkaltą ir užklijuotą virtuvės langą. Moteris tikino, jog iki šiol nesupranta, kaip jai pavyko užsikarti ant palangės ir išlįsti į lauką. Susijaudinusi senutė nepasiėmė net savo lazdelės - lauke nutvėrė pirmą po ranka pasitaikiusią. Bene pusiaukelėje į kaimyno Vyto Barštaičio, buvusio Slavikų seniūno, namus Antanina apsižiūrėjo, kad per pažliugusią pievą brenda vienmarškinė ir net be batų, vienomis kojinėmis, tačiau atgal negrįžo. Kai uždususi senolė pagaliau pasiekė kaimyno sodybą, namuose buvusi jo žmona Asta telefonu paskambino Puidokams ir pranešė, kad atbėgo apiplėšta Janinos krikštamotė.
Česlovas Puidokas, supratęs, kad veikiausiai plėšikai ir buvo tie prašę pavėžėti vyrai, nedelsdamas paskambino į pasienio užkardą ir nurodė įtariamųjų žymes. Pasieniečiai, jau ne kartą talkinę slavikiečiams, operatyviai reagavo ir šį kartą. Plėšikai buvo sulaikyti nespėję nuo nusikaltimo vietos nutolti net kilometro. Pagrobtus iš Antosės 160 litų jie Česlovui Puidokui atidavė dar pasieniečių automobilyje ir vis prašė paleisti ir nekelti baudžiamosios bylos. Kai atvyko policijos pareigūnai, paaiškėjo, kad Gelgaudiškio seniūnijos gyventojai Antanas Kazlauskas (38 m.) ir Raimundas Venckus (20 m.) susitikimo su teisėtvarkininkais baiminosi ne veltui. Tiek išsituokėlis Antanas, tiek šeimyninio gyvenimo skonio dar neragavęs Raimundas už vagystes teisti jau po kelis kartus, o ir šiuo metu policijos ieškomi dėl įtariamų plėšimų. Apklausiami nevykėliai plėšikai sakė, kad A. Ulevičienės sodybą pasirinko atsitiktinai - nusprendė, kad labiausiai apgriuvusioje sodyboje turėtų gyventi senyvi žmonės. Pareigūnai įsitikinę, jog pavyks įrodyti, kad ši porelė savo nagus prikišo dar mažiausiai penkiuose plėšimų epizoduose.
