Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Dar labai neaišku, koks likimas būtų ištikęs Trakų rajono gyventoją 28 metų Česlovą Č., jei ne mūsų kolega Kęstas. Šių eilučių autorei važiuojant į Trakus susitikti su vienu aukštu respublikos Vyriausybės pareigūnu, kai iki kelionės tikslo buvo belikusi visai nedidelė kelio atkarpėlė ir ne daugiau kaip penkios minutės iki susitikimo pradžios, dėmesį patraukė ne itin įprastas vaizdelis. Drazdaukos stotelėje (Trakų r.) keli vyriškiai lyg kokį guminį nereikalingą daiktą už rankų bei kojų ištempė iš autobuso bendrakeleivį ir gerokai jį apspardę bei apkumščiavę paliko pakelėje, o patys sulipo į tą patį autobusą ir nuvažiavo. Lauke smarkiai pliaupė lietus, buvo gana šalta, o nelaimėlis buvo paliktas likimo valiai. Tuo metu "Akistatos" ekipažui kiekviena minutė buvo labai brangi, todėl nebuvo galimybės sustoti ir išsiaiškinti, ar pakelėje atsidūrusiam vyrukui nereikalinga pagalba. Vis dėlto Kęsto (kaip buvusio Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandos nario) galvoje jau nuo šios akimirkos brendo gelbėjimo planas. Savo kolegę sėkmingai atgabenęs į Trakus, netrukus vairuotojas škodos vairą pasuko atgal, Drazdaukos stotelės link. Kiaurai permerktas lietaus nepažįstamasis tysojo kniūbsčias žemyn galva - nuo kelkraščio buvo galima pastebėti tiktai kyšančias jo kojas. Kadangi Kęstas, kaip buvęs gaisrininkas, dar nepamiršo, kokia pirmoji pagalba suteikiama nukentėjėliams, buvo pasiruošęs gaivinti šį vyruką, tačiau pamatęs, jog jo krūtinė dar kilnojasi, nusprendė savo žinių praktikoje netaikyti. Beliko kviesti greitąją pagalbą.
Gerokai apdaužytu kruvintu veidu (ir neblaivų) jauną vyrą (kaip vėliau paaiškės - Česlovą Č.) medikai atgabeno į ligoninę, suleido vaistų ir jis gana greitai atgavo sąmonę. Gydytojai negalėjo prognozuoti, kas galėjo nutikti kolegų statybininkų (pasirodo, tą popietę darbininkai važiavo iš darbo namo gerokai prisivaišinę) apdaužytam vyrukui, jeigu jam niekas nebūtų ištiesęs pagalbos rankos. Beje, medikai iki galo atliko savo pareigą - pacientą apžiūrėjo ir kiti specialistai, buvo tiriama, ar jis nepatyrė sunkių traumų. Vos atsigavęs nukentėjėlis tiesiai šviesiai išpoškino, jog jį iš autobuso išmetė ir sumušė Petka bei dar vienas draugelis, tačiau pasirodžius policijos pareigūnui savo versiją pakeitė ir pareiškė jokių pretenzijų niekam neturįs, o susižalojęs pats griūdamas... Kadangi policijai darbo ir taip pakanka, pareigūnai vyra paliko ramybėje. Juolab jog šis pasirodė esąs gerai žinomas kaip dažnų konfliktų dalyvis. Gydytojai kraipydami galvas stebėjosi paciento draugelių geraširdiškumu - išmesdami iš autobuso savo kolegai nuo rankos nenusegė laikrodžio, neiškraustė kišenių...
Grįžtančiam iš Trakų atgal į Kauną Bražuolės kaimo ribose "Akistatos" ekipažui kelią pastojo kitas vietinis gyventojas. Gana linksmai nusiteikęs senukas vos išlaikydamas pusiausvyrą zigzagais mynė keliu... Vienoje rankoje stipriai suspaudęs laikė dar neatkimštą vyno butelį, o kišenėje maloniai kliuksėjo ne mažesnės talpos indas degtinės. Kai žmogelis, mūsų padedamas, sėkmingai perėjo važiuojamąją dalį ir patraukė pakelės sodybos link, nusprendėme jo ilgiau nebetrukdyti - juk pavojus (palįsti po pravažiuojančių automobilių ratais) jau buvo praėjęs... Be to, jo greičiausiai jau buvo pasiilgusi ištroškusi sugėrovų kompanija...
