Remigijus RAINYS
Kaimo žvyrkeliai mėgsta paspęsti spąstus jauniems ir nepatyrusiems vairuotojams, jei tik šie nesilaiko nors menkiausio Kelių eismo taisyklių reikalavimo. Skaudžiausia, jog dėl to kartais nukenčia niekuo dėti mažyliai. Pastaruoju metu Kaune gyvenanti ir su vyru Vaidu drauge vienoje "Senukų" bendrovės parduotuvėje dirbanti Erika M. (21 m.) savaitgalį lankėsi Vaido tėviškėje Jurbarko rajone, netoli Armeniškių kaimo. Jaunoji šeima atskubėjo ne tik padėti suvežti iš laukų šieną, bet ir pasipuikuoti automobiliu "Audi 100", kurį nusipirko vos prieš kelias savaites. Į talką atskubėjo nemažai giminaičių, todėl sekmadienio pavakarę darbai buvo užbaigti ir visi ruošėsi vakarieniauti. Nors Erika dar tik ruošėsi laikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, tačiau negalėjo atsispirti savo brolienės Editos (31 m.) dar nė metų neturinčios dukrelės prašymui pasivažinėti. Mažylė buvo lipte prilipusi prie "audinės", nuo kurios jos nebuvo galima atitraukti net jėga. Taigi Erika namiškiams pasakė, kad tuščiu vieškeliu apsuks nedidelį ratą ir sugrįš. Šalia pradedančiosios vairuotojos įsitaisė Edita su mažyle ant kelių, o galinėje automobilio sėdynėje - aštuonmetis Vaido brolis bei dar vienas trejų metų giminaitis ir dvi 3 bei 4 metų amžiaus mergaitės. Linksma kompanija išvažiavo žadėdama ilgai neužtrukti, tačiau nuvažiavus vos kelis kilometrus nuo namų, visiškai lygioje žvyrkelio Seredžius - Juodaičiai - Mankūnai - Keryvai atkarpoje automobilį sumėtė. Erika nesugebėjo išlyginti mašinos. Išvažiavusi į pakelės kviečių lauką, "Audi 100" gal 30-40 metrų siaurame ruoželyje išguldė javus ir apsivertė apie dešimt metrų nuo kelio. Autoįvykio pasekmės buvo tragiškos. Vietoje žuvo ant mamos kelių priekyje sėdėjusi mažiausioji šio pasivažinėjimo dalyvė. Visi kiti ekipažo nariai patyrė įvairius sužalojimus, dėl kurių jiems prireikė medikų pagalbos. Labiausiai sužalota žuvusiosios mažylės mama, kuri paguldyta į Jurbarko ligoninę. Drauge su ja paguldyti ir trys automobilio gale sėdėję vaikai, kuriems, be kitų traumų, konstatuoti ir raktikaulių lūžiai. Autoįvykio priežastys dar tiriamos, tačiau jau aišku, jog vairuotojo pažymėjimo neturinti Erika iš viso negalėjo sėsti prie automobilio vairo. Nė metukų neturinčios mergaitės nebuvo galima vežti priekyje, tik gale, specialioje, vaikams pritaikytoje sėdynėje. Atrodo, jog nė vienas iš šio ekipažo nebuvo užsisegęs saugos diržų. Kodėl gi Erika nesuvaldė automobilio, nors, pirminiais duomenimis, neviršijo leistino greičio, vietiniai gyventojai aiškina labai paprastai. Plautu Nemuno žvyru dengtas žvyrkelis labai klastingas, nes vasarą, vėjui išpusčius smulkias smėlio dulkeles, lieka tik apvalūs žvyro akmenukai, kuriais automobilis rieda slysčiodamas tarsi ant guolių šratų. Todėl pasirinkti saugų greitį ir tinkamai suvaldyti automobilį gali tik patyrę vairuotojai. Kad tai tiesa, įsitikino ir šiuo ruožu pravažiavęs mūsų redakcijos ekipažas. Greičiau nei 50-60 kilometrų per valandą čia važiuoti buvo tikrai pavojinga, nes mūsų "Škoda" tarsi plaukė tai į vieną, tai į kitą pusę. Pasak vietinių žinovų, šis vieškelis ne toks slidus pasidaro tik rudenį, kai jį užkloja sunkiosios technikos iš laukų užneštas purvas. Labai išgyvendami dėl jų šeimą ištikusios nelaimės, Erikos giminaičiai prisiminė, jog automobilyje buvo dar viena gyvybė - jį vairavusi moteris laukiasi kūdikio.
Viskas "iki kelių"
Eismo priežiūros pareigūnai nelinksmai juokauja, kad šiemet nepastovūs orai sujaukė visą kelių eismo įvykių sezoniškumą ir tik dabar, vasarai jau įpusėjus, sulaukėme eismo nelaimių, kurios šiaip jau būdingesnės birželio pradžiai. Prasidėjus vasarai, padaugėja eismo nelaimių nuošaliuose kaimų keliuose ir žvyrkeliuose. Tai visų pirma susiję su tuo, kad pagausėja lauko darbų ir skersai kelių nuolat šmirinėja įvairiausia laukuose dirbanti technika. Ir neretai prie traktorių, mėšlo kratytuvų ar kombainų vairo sėdi pusgirčiai vairuotojai, nes dažname Lietuvos kaime, norėdamas pasiklausti kelio, jau priešpiečiais vargiai besurasi blaivų vyriškos lyties atstovą. O tokiems ne tik jūra, bet ir kiti eismo dalyviai dažniausiai tik "iki kelių", todėl jie nė nemano žvilgtelėti į kairę bei į dešinę ir praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius. Ne naujiena išvysti ir galingą žemės ūkio techniką vairuojančiuosius. nepilnamečius, nes kol tėvai geria, kažkam reikia apdirbti laukus. Ir sėdasi trylikamečiai ar keturiolikamečiai pradžioje į iš įvairiausių modelių traktorių sunarstytus hibridus, dažnai net be šviesų ar ir be dar saugiam eismui svarbesnių įrenginių, nes reikia ne tik savo žemes apsėti, bulves pasodinti, bet ir skubėti į talką už tai vieną kitą litą sumokėsiantiems kaimynams. Ši situacija puikiai žinoma ne tik kelių policijos pareigūnams, bet ir seniūnijų vadovams, tačiau kaip ją pakeisti, nežino nei vieni, nei kiti, nes jokių kitokių pajamų, išskyrus pašalpas, neturintiems žmonėms kažkaip reikia išgyventi.
Išsilaksto takais ir takeliais
Mūsuose jau seniai įgyvendintas garsusis Ostapo Benderio posakis, kad automobilis - tai ne prabanga, o tiesiog susisiekimo priemonė, nes dar šiaip ne taip važiuojantį laužą gali nusipirkti vos už porą šimtų litų. Jau neminint legendinių sovietinių žiguliukų, kurių savininku gali tapti ir už pusšimtinę. Ir važinėja šios vos krutančios atliekos, "apautos" padangomis su neįžiūrimais protektoriais, daugiausia mūsų kaimų vieškeliais ir šunkeliais, neretai neturėdamos jokių valstybinės registracijos numerių ar bent techninės apžiūros atžymų. Apie kokias nors jose įrengtas saugumo priemones neverta ir kalbėti, juo labiau kad prie jų vairo - ne tik vairuotojo pažymėjimų neturintys jaunuoliai, bet neretai ir 18 metų nesulaukę piemenys. O jaunam taip norisi spustelėti greičio pedalą, nors kratydamasis per žvyrkelio "tarką" toks aparatas gali paprasčiausiai subyrėti nuo vibracijos, sunkiai sužalodamas ir jo šeimininką. Vieno rajono policijos pareigūnas prisipažino, kad ir į kaimo gegužines, dabar madingai vadinamas diskotekomis, patruliai važiuoja tik tada, kai gauna pranešimus apie ten vykstančias muštynes. Nors puikiai žino, kad netikėtai apsilankę paprastai tik apie vidurnaktį įsisiūbuojančiuose pasilinksminimuose būtinai suras ne vieną neregistruotą ar techninės apžiūros nepraėjusį automobilį ar motociklą. Vieną automobilį užblokavus, kiti tarsi tarakonai būtinai išsilakstys jiems vieniems težinomais takais ar šunkeliais. Kadangi mūsų kaimuose į šokius blaiviam ateiti tarsi ir nepadoru, pareigūnai vengia tokius dažniausiai vairuotojo pažymėjimų neturinčius vairuotojus persekioti, kad nesukeltų pavojaus jų ar niekuo dėtų aplinkinių žmonių gyvybėms. Juo labiau kad tokioms operacijoms vieno patrulių ekipažo per maža, o diskotekos rengiamos ne viename rajono kaime. Tad dažnai į viską numojama ranka ir vykstama tik tada, kai įvyksta žmonių aukų pareikalavusi avarija.
Išvykos į gamtą
Dar vienas beveik išimtinai "vasarinis" padidinto pavojaus šaltinis - tai miesto jaunimo pamėgtos "išvykos į gamtą". Savaitgaliais ir ne tik dešimtys ir šimtai jaunuolių kompanijų išsiruošia maudytis ar žvejoti prie mūsų upių ir ežerų, jeigu tik suranda dar nesuspėtą "prichvatizuoti" bei tvoromis neaptvertą priėjimą prie vandens. Paprastai tokiose išvykose neapsieinama be alkoholinių gėrimų, o nedažnas vairuotojas sugeba atsispirti bičiulių gundymams išlenkti "tik" vieną taurelę ar bokalą alaus. Savaime suprantama, jog karštame ore alkoholio poveikis sustiprėja, tad savo galimybes apskaičiuoti sunku ir vėliau sėdęs prie vairo toks vairuotojas rizikuoja ne tik savo, bet ir bičiulių gyvybėmis. Juo labiau kad į automobilius dažnai susigrūda gerokai daugiau keleivių, nei leidžiama, o vairuotojas stengiasi važiuoti kuo nuošalesniais keliais, vengdamas galimo susitikimo su kelių policininkais. Dar viena būdinga vėlyvu metu namo skubančių vairuotoju klaida, jog jie tikisi kelyje nesutikti kitų eismo dalyvių ir nepasirenka saugaus greičio.
