Alvidas JANCEVIČIUS
Ši tragiška istorija 2005 metų rugsėjo 26 dieną Varėnos rajono Pamerkių kaime prasidėjo labai gražiai.
Pensininko Antano Pūko žmona paprašė seno pažįstamo J. M. su arkliu išarti keletą vagų bulvių. Vėliau Pūkai bulves nusikasė, o tas pats J. M. jas parvežė jiems į namus. Taip buvo ne pirmą kartą - kaimynai ir anksčiau padėdavo vienas kitam atlikti ūkio darbus. Už pagalbą A. Pūkas atidavė kaimynui pavalkus. Na o šis liepė žmonai iš namų atnešti butelį degtinės. Tą pirmąjį puslitrį Pūkų namuose gėrė keturiese - abu vyrai su žmonomis. Kalbėjosi apie gyvenimą ir net nesirengė konfliktuoti. Buteliui pasibaigus, antrąjį pastatė namų šeimininkė. J. M. žmona vėliau aiškino raginusi vyrą eiti namo, tačiau šis panoro pasilikti. Moteris viena išėjo. Netrukus miegoti nuėjo ir A. Pūko žmona.
Iki šios vietos visų, mačiusių tragedijos pradžią, parodymai daugmaž sutampa.
A. Pūkas vėliau teigė, jog, baigus gerti antrąjį puslitrį, J. M. esą iš namų atnešęs trečiąjį. Pastarojo žmona aiškino - girdi, vyras grįžęs nebuvo. Ir tada, pasak to paties A. Pūko, begeriant J. M. pradėjęs iš jo reikalauti pinigų už atliktą darbą. A. Pūkas esą pareiškęs, kad ir taip atidavęs pavalkus, todėl skolingas nesąs. Žodis po žodžio, juodu susiginčiję. J. M., vėlgi A. Pūko žodžiais, griebęs jam už megztinio ir kumščiu užtvojęs į ausį taip, kad net prakirtęs. Po to A. Pūkas praradęs atmintį ir kas vykę toliau, paaiškinti negalįs. Neatsimenąs netgi kaip atsidūręs lovoje. O atsibudęs virtuvėje pamatęs ant grindų gulintį J. M. Iš karto paskambinęs policijai, tačiau ką kalbėjęs, taip pat negalintis pasakyti. Tačiau esąs tikras - peiliu kaimynui durti negalėjęs.
Kitu atveju, gal ir patikėtum tokiais seno žmogaus žodžiais. Jeigu nebūtų policijos komisariato garso įrašo, kuriame A. Pūkas iškart po įvykio paskambinęs prisipažino nudūręs žmogų. Jeigu, vežamas į policiją, nebūtų elgęsis agresyviai ir nebūtų kalbėjęs, kad "jam taip ir reikia, vienu brudu bus mažiau". Jeigu, praėjus 2 dienoms po nužudymo, tas pats A. Pūkas nebūtų savarankiškai parašęs nuoširdaus prisipažinimo, kuriame detaliai paaiškino nusikaltimo aplinkybes. Dabar jau nuteistojo žodžiais, po to, kai J. M. pradėjęs iš jo reikalauti pinigų, jis susinervinęs, griebęs nuo stalo peilį ir dūręs J. M. į krūtinę, o peilį numetęs ant stalo. Kiek kartų dūręs, nežinąs, nes buvęs susijaudinęs. Kai J. M. nugriuvęs ant grindų, paskambinęs policijai ir pasakęs, kad nudūręs žmogų... Teismo medicinos ekspertai vėliau nustatė, kad nužudytajam buvo 6 kartus durta į krūtinę ir vieną kartą smogta į nosį.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija paskyrė A. Pūkui 10 metų nelaisvės.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmetė. A. Pūkas parašė skundą ir Aukščiausiajam Teismui, tačiau ir čia nieko nepasiekė.
