Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Viename Vilniaus rajono kaimų - didelis sujudimas. Gyventoja Galina (vardas pakeistas) rajono apylinkės prokuratūrai parašė pareiškimą apie tai, kad kaimynas Aleksandras Pučas (24 m.) ne vienąkart tvirkino pradinės mokyklos klasėje besimokantį jos sūnų Olegą.
Kai Galina "padarė pradžią", sujudo ir kitos kaimo gyventojos. Mažų vaikų turinčios motinos seniai žinojo, kodėl į mokyklą ar atgal žingsniuojančios jų atžalos lenkiasi Pučų sodybos, tačiau vengė dėl to skųstis - bijojo. Maža ką, girdi, gali iš keršto iškrėsti "tas prietranka". Chuliganui patekus pareigūnams į rankas baimintis lyg ir neliko dėl ko.
Nuo mažų dienų dėl lengvo laipsnio protinio atsilikimo invalidumo grupę turįs Aleksandras Pučas, pajutęs svylančius padus, apsimetė nelabai suvokiąs, kuo esąs įtariamas, ir į visus jam užduodamus klausimus atsakydavo: "Nežinau". Galiausiai visus jam skirtus klausimus ėmė peradresuoti nė per žingsnį nesitraukiančiai motinai. Ši nesutriko ir tada, kai pareigūnai pranešė turį informacijos, jog Aleksandras savo keistais poelgiais yra nuskriaudęs ir daugiau kaimo mažamečių. Išvertusi akis moteriškė paaiškino, neva sūnus nieko blogo vaikams nedarydavęs - tik, prispaudus gamtiniams reikalams, padėdavęs jiems nusimauti kelnytes!
Kadangi kilo įtarimų dėl vaikų tvirkintojo psichikos, bylą tirianti prokurorė Ilona Čirgelienė priėmė nutarimą skirti kaltinamajam ambulatorinę teismo psichologinę psichiatrinę ekspertizę. Jau gautos ekspertų išvados. Jos - vienareikšmės: Aleksandras Pučas supranta savo veiksmus ir privalo už juos atsakyti. Tai sužinoję kaimo žmonės lengviau atsikvėpė, mat jau buvo pasklidę gandai, kad kaltinamojo motina ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad teismo ekspertai nedorėlį berną "padarytų nepakaltinamu".
Vilnietės psichoterapeutės Odetos Kalvaitės nuomone, vaikų tvirkintojai yra tam tikrų psichikos nukrypimų turį ligoniai, tačiau tai esą dar nereiškia, kad jie nesuvokia, ką daro, ir neprivalo už savo veiksmus atsakyti. Jei teismo psichiatrų komisija nustatė, kad mažamečių tvirkinimu įtariamas Aleksandras Pučas yra pakaltinamas, jo byla pasieks teismą ir už tai jam teks atsakyti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Psichoterapeutės žodžiais, tokie kaip A. Pučas paprastai yra nesusiformavusios, neįstengiančios rasti draugų tarp bendraamžių, linkusios į nusikaltimus asmenybės (kaimo gyventojai kaip tik ir minėjo, jog A. Pučas sekioja tik paskui vaikus - tarp vyresnių draugų neturi). Galimas dalykas, kad būdamas mažas A. Pučas išgyveno kažką panašaus, kuo dabar pats įtariamas, ir tai negalėjo neturėti įtakos jo psichikos vystymuisi. (A. Pučas pareigūnams yra prisipažinęs mažas buvęs išprievartautas, tačiau neaišku, ar tai tiesa, ar tik bandymas sušvelninti savo padėtį.)
Ar reikia vaikų tvirkintojus gydyti? Psichoterapeutės nuomone, ne tik reikia, bet ir būtina. Tačiau Lietuvoje, gydytojos turimomis žiniomis, tokia psichoterapinė pagalba neteikiama. Užsienio šalyse vaikų tvirkintojams esą taikoma speciali psichoterapija, skiriamas hormoninis gydymas, slopinantis potenciją ir lytinį potraukį.
