Rimantas VENCLOVAS
Kėdainių rajono Aukupėnų kaimo vienkiemyje gyvenanti vieniša pensininkė sugebėjo apginti savo sodybą, sveikatą, gal ir gyvybę.
Apie pusę keturių nakties sodybos šeimininkę Genę Grigienę (65 m.) prižadino namus saugančių 3 šunų skalijimas. Tik pramerkus akis, moteris išgirdo už lango žingsnius, trumpą pokalbį ir tuoj pat dūžtančius virtuvės ir kambario lango stiklus, lūžtančius lango rėmus. G. Grigaitienė šoko iš lovos ir rankose suspaudė prie lovos paruošto kirvio kotą. Vyriškas balsas iš už lango pareikalavo leisti į vidų. Nesulaukęs kvietimo, naktinis "svečias" pats ėmė ropštis per išdaužtą langą. Kaip lindo pro langą kojomis į vidų, taip ir sulaukė šeimininkės kirčių kirvuku. Vis dėlto nepažįstamasis lindo į kambario vidų. Tada jau jam kliuvo kirviu ir per rankas, ir per pečius. Drąsi moteriškė įsibrovėlį tvatijo kirviu iš paskutiniųjų, nors įsibrovėlis ir buvo kartą pagriebęs už kirvio, bandęs atimti, bet nepavyko. Smūgius sušvelnino storos naktinės lango užuolaidos. Įsibrovėlio būta atkaklaus. Jau įlindęs vidun gavo kelis kirčius ir galvon, tada jau nuvirto į lovą, stovinčią po pat išdaužtuoju langu. Moteris vienmarškinė, basa išpuolė pro trobos duris laukan ir puolė bėgti artimiausių kaimynų link.
- Artimiausi kaimynai - tik už gero kilometro, Užkapių kaime, - "Akistatai" pasakojo drąsi kaimietė. - Kaip nubėgau, net nepajutau, tik kurį laiką dar už nugaros girdėjau kaži kieno žingsnius. Gal užpuolikai buvo keliese? Atlėkiau pas kaimynus Kavaliauskus, jie ir iškvietė policiją.
Mūsų pakalbinti pirmieji G. Grigienės gelbėtojai sutuoktiniai Kavaliauskai pasakojo:
- Atbėgo Grigienė naktį, apie pusę keturių, basa, visa drebanti, išbalus, šaukdama "Gelbėkite! Langai byra! Plėšikai!" Iškvietėme policiją, kaimynę aprengėme, apavėme kaliošais, sugirdėme valerijono. Po pusvalandžio sulaukėme iš Kėdainių ir policijos. Tik su policininkais ji išdrįso grįžti į savo namus. Mes kaip ir visi čia gyventojai - apsiginklavę, - pademonstravo, kaip kirviu gintųsi nuo užpuolikų, Kavaliauskas, - o štai šis mažesnis kirvukas - mano žmonos. Taip ir gyvename.
- Policija atsivežė mane prie trobos, - tęsė G. Grigienė, - užėjome į vidų. Įsibrovėlį kaip palikau, taip ir radome tįsantį lovoje, tik čiužinys visas permirkęs krauju. Nežinia kam troboje išlietas kibiras vandens, pripilta vandens ir ant gulinčio įsibrovėlio. Policijai atklojus lovos užtiesalą, kuriuo užsiklojęs tįsojo įsibrovėlis, visi nustėrome - pasirodo, įsibrovęs vyrukas gulėjo basas, be kelnių, tik su apatinėmis kelnaitėmis. Policininkai ir išsigabeno tokį bekelnį, nieko rišliai nesugebantį paaiškinti.
Kėdainių kriminalistams tik paryčiui pavyko išsiaiškinti, kad šis naktinis bekelnis, baigęs kelionę pas G. Grigienę, prikrėtė aibę šunybių ir nejuokais išgąsdino dar bent trejetą gretimo Beinaičių kaimo gyventojų. Čia dar apie antrą valandą nakties jis veržėsi į sunkią negalią turinčio Vlado Zubricko namą - taip pat iškūlė virtuvės ir kambario langus, lindo vidun. Senuką prižiūrinti Regina Angelija Kaltenienė visais įmanomais būdais grūdo įsibrovėlį lauk, neleisdama pro išdaužtus langus įlįsti vidun:
- Prisiklausiau, ko gyvenime nebuvau girdėjus - keiksmų, įžūlių siūlymų įvairiam seksui, gąsdinimų. Bet aš jau tokia - kai susinervuoju, pradedu isteriškai, nekontroliuojamai garsiai kvatotis. Daužiau jam per rankas, kuriomis įsikabinęs į palangę bandė brautis vidun. Gal to mano juoko suglumintas atsitraukė, o tada liepiau dingti jam kur nori, kad ir pas kaimynus. Žinojau, kad kamynystėje yra tvirtesnių vyrų, kurie gali lengviau apsiginti.
Šiaip ne taip išvytas langų daužytojas dar bandė veržtis į Adomonių trobą. Čia nieko nepešęs, pradėjo brazdintis prie Romualdo ir Genovaitės Grigaičių namo. Nuo šunų keliamo triukšmo pabudę Grigaičiai išgirdo klebenamas duris. Tvirto sudėjimo vyriškis nepabūgęs naktinio svečio įsakė greitai trauktis nuo lango. Uždegęs kieme įrengtus prožektorius, pamatė nepažįstamą basą jaunuolį. Paklaustas, kas jis toks, atsakė: "Tomas". Kuo aiškiausiai Grigaičiai jo rankoje matė ir suspaustą peilį.
Taip visų kaimo gyventojų atstumtas, susierzinęs jaunuolis basas ir nuklebeno bene trejetą kilometrų iki Aukupėnų kaimo, galiausiai gavo tvirtesnį atkirtį ir atsidūrė kriminalistų rankose.
Policija greit nustatė šių kaimų šiurpintojo asmenybę. Tai Tomas Čeponis (20 m.) iš visai kito Kėdainių rajono krašto - Dotnuvos seniūnijos Ąžuolaičių kaimo. Jį pirmiausia teko perduoti medikams, išblaivinti ir uždaryti areštinėn. Beje, T. Čeponiui kirstines žaizdas medikai sutvirtino net 12 siūlių.
Paaiškėji, kad T. Čeponis svečiavosi Beinaičiuose pakraštyje stovinčiame aštuonbutyje, pas save draugės Žavintos tėvus. Panelė, į savo gimtadienį pasikvietusi Tomą, norėjo jį supažindinti su savo tėvais. Jaunuolis, kaip tvarkingas kandidatas į žentus, atsivežė butelį deginės - dovaną draugei.
- Į dukros gimtadienį atvažiavęs Tomas pasirodė mums toks tvarkingas, kultūringas jaunuolis, - pasakojo Žavintos mama. - Žinoma, išgėrėm, pasėdėjom, tik dukra išlėkė į kaimo šokius, tad dar su Tomu ėjome jos ieškoti. Šokiuose pašoko su dukra, bet ji dar nenorėjo iš šokių grįžti į namus. Grįžome su Tomu. Dar atsidarėme šampano, mat paskambino mano sūnus ir pasakė, kad jam žmona pagimdė sūnų, o aš tapau močiute. Tokia proga dar išgėrėme. Tomas demonstravo iššokantį peilį. Tik tėvukas dar pasijuokė, kad tokiu peiliu tik varles kastruoti. Nei iš šio, nei iš to Tomas pradėjo reikalauti, kad duotume jam į snukį. Nesupratome tokių šnekų, tada jis staiga pašoko ir basas, be striukės, išbėgo lauk. Išėję į lauką pašūkavome, bet tikėjome, kad sušals ir grįš. Tik rytą pas mus pasibeldė kriminalistai ir pasakė, ką Tomas per naktį prisidirbo. Tai tau ir žentas.
Ant areštinės gultų praleidęs dvi paras, sunkiai bepaeinantis ir nepaprastais sutrenktos galvos skausmais besiskundžiantis Tomas Čeponis savo siautėjimą aiškina daug paprasčiau:
- Penktadienio vakarą atvažiavau pas savo draugę Žavintą į Beinaičius, pas jos tėvus. Išgėrėm daug ir dar daugiau. Išgėrėm mano atsivežtą degtinę, draugės tėvų atsargas, dar su drauge atsinešėm iš parduotuvės, dar su jos tėvu kartą ėjome į parduotuvę, gėrėm dar alaus, dar šampano. Kur ir ko išėjau - nepamenu. Tik pabudau basas kažkur laukuose. Pamačiau keliu važiuojančios mašinos šviesas, bėgau link jos, įkritau į melioracijos griovį, peršlapau kiaurom, sušalau. Prisiminiau, kad šiame kaime gyvena vedęs mano draugas, bandžiau surasti, beldžiausi į namus, kad įleistų sušilti. Prašiau, kad kas nors įleistų į namus. Išgerti alkoholis tarpais visai atimdavo sąmonę, praradau bet kokią orientaciją vietoje, jaučiu tik skausmą šąlančiose basose kojose. Kur pamečiau kelnes, ar kas atėmė, nieko neprisimenu. Nežinau nei kas, nei kur mane vedžiojo per naktį. Prižadino tiktai policininkai, po to - ligoninė ir areštinė. Neberadau nei kelnių, nei mobilaus telefono. Striukė, batai ir piniginė (beje, jau tuščia) liko pas draugę.
Tomui Čeponiui Kėdainių policijoje iškelta byla už įsilaužimą į svetimas patalpas. Vaikinui dar neišnykęs lygtinis teistumas - pusantrų metų už vagystę. Prieš metus Tomas su draugais nuo bendrovės autocisternos pavogė du ratus ir gretimame kaime pardavė ūkininkui. Už kiekvieną ratą ūkininkas mokėjo net po 350 litų. Bet nespėjus net pragerti lengvai "uždirbtų" pinigų, vagišius sulaikė policija. Šis lygtinis teistumas tikrai prisidės prie naujos bausmės.
O nuo įsibrovėlio apsigynusi močiutė jau mums parodė jau įsigijusi naują kirvį gintis nuo plėšikų. Mat josios kirvį kaip daiktinį įrodymą išsigabeno policija.
