Kai žmogaus akys dėl ašarų plėvelės sutrikimo nėra pakankamai drėkinamos, prasideda vadinamoji sausų akių liga (sindromas).
Medicininėje literatūroje nurodoma, jog kiekvieno iš mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam tikro drėkinamojo sluoksnio - ašarų plėvelės. Ši plėvelė saugo akis nuo įvairių infekcijų. Vos tik ragenoje atsiranda sausa vietelė, akys į tai reaguoja tarsi į svetimkūnį: parausta, ima "degti", bijo šviesos. Šie simptomai kaip tik ir rodo, kad akys yra nepakankamai drėkinamos.
Akys gali išsausėti dėl daugybės priežasčių. Vasarą tam gali turėti įtakos sausas (karštas) oras, dulkės, vėjas, dūmai, oro kondicionieriai ir kt. Žiemą reikia saugotis šalčio (jis taip pat sausina akis!), reguliariai drėkinti patalpų orą.
Ilgai dirbantieji kompiuteriu, dažnai žiūrintieji televizorių kur kas dažniau skundžiasi akių sausumo požymiais (mat akys išsausėja dėl nepakankamo mirksėjimo). Paprastai žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o, pavyzdžiui, žaidžiant kompiuterinius žaidimus ir įdėmiai sekant ekrane besikeičiančius vaizdinius sumirksima kur kas rečiau, todėl ašarų plėvelė akis mažiau sudrėkina.
Sausų akių liga gali prasidėti ir dėl įvairių uždegimų, nešiojant kontaktinius lęšius, sergant kai kuriomis kitomis ligomis.
Pažymėtina tai, kad akys gali pradėti sausėti ir dėl vartojamų vaistų. Tam turi įtakos kontracepcinės tabletės, antihistamininiai (priešalerginiai) preparatai, vaistai nuo slogos, širdies, kosulio ar kitų ligų. Akių sausumą gali nulemti ir organizmo hormoniniai pokyčiai (nėštumo laikotarpis, kūdikio žindymas, menstruacijos ir t. t.). Itin daug moterų sausų akių sindromu skundžiasi menopauzės laikotarpiu. O tai nieko nuostabaus, mat senstant akys sausėja savaime. Pirmuosius akių sausumo požymius paprastai pajunta vyresni nei 40 metų žmonės, o iš sulaukusiųjų 65 metų ir daugiau sausų akių liga skundžiasi 7-8 iš dešimties!
Pagrindiniai sausų akių ligos simptomai: akių sausumas, paraudimas, nuovargis, niežėjimas, išskyros iš akių; regėjimo sutrikimai; akių skausmas mirkčiojant, ryškios šviesos baimė; sunkūs akių vokai, sunku atsimerkti pamiegojus.
Taigi, kaip minėta, akims išsausėjus rytais tampa sunku atsimerkti, jaučiamas skausmas mirkčiojant, ligonis mato tai geriau, tai blogiau. Paraudimas padidėja ir gleivių (išskyrų) iš akių pagausėja rytais, na o kiti simptomai (niežulys, pavargusios akys, sunkūs vokai ir kt.) būdingesni vakaro metui. Sausų akių ligą diagnozuoti nėra lengva, mat tokie simptomai yra būdingi ir sergant kai kuriomis kitomis ligomis. Ilgainiui sausų akių liga tampa lėtine.
Patarimai sergantiesiems sausų akių liga
Tiems, kurie skundžiasi sausų akių liga, patariama kuo dažniau mirksėti - kad akys būtų drėkinamos natūraliai. Taip pat reikia akis drėkinti ir dirbtiniu būdu - specialiais akių lašais (jų sudėtis atitinka natūralių ašarų sudėtį) - dirbtinėmis ašaromis.
Dirbantieji kompiuteriu turi palenkti ekraną 20 laipsnių kampu žemyn, tuomet bus žiūrima žemyn, vokai dengs akis ir jos bus daugiau drėkinamos. Be to, labai svarbu, kad kompiuterio ekranas stovėtų tiesiai prieš akis, nuo jų nutolęs maždaug per pusę metro. Būtina įsigyti patogią kėdę.
Į kompiuterio ekraną rekomenduojama žiūrėti ne ilgiau kaip keturias valandas (kai dirbama ilgiau, akys pervargsta nuo monitoriaus spinduliavimo, jas pradeda perštėti, gali sutrikti regėjimas).
Tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, reikėtų įsigyti specialius akinių lęšius su antirefleksine danga. Šie lęšiai, padengti naująja danga, efektyviai atmuša spindulius, kuriuos skleidžia kompiuterių ekranai.
Reikėtų atsiminti, jog visų dirbtinių ašarų lašiukų sudėtyje yra tam tikrų konservantų, kuriems organizmas gali būti jautrus. Todėl patiems vaistinėje įsigyti dirbtinių ašarų nepatartina - geriau pasikonsultuoti su akių ligų gydytoju. Mat akims drėkinti yra sukurta įvairių medikamentų: gelių, tepaliukų, "kietųjų ašarų" (jas labai patogu naudoti nakčiai). Vaikams dirbtines ašaras medikai nepataria naudoti - suaugusieji jiems turėtų nuolat priminti kuo dažniau mirksėti ir, žinoma, saikingai leisti laiką prie kompiuterio ar televizoriaus.
Liaudiški patarimai
Jei akys karščiuoja ir pūliuoja, padės alijošiaus sultys. Jas reikia atskiesti virintu vandeniu ir gautu tirpalu skalauti akis. Tinka ir vanduo, kuriame ištirpinta šiek tiek medaus.
Ant perštinčių akių reikia dėti nevirto kiaušinio baltymo kompresus.
Karščiuojančias akis gydo išvirto ir išsunkto pelyno arbata. Reikia plauti 2-3 kartus per dieną.
Pavargusias akis greitai atgaivina ramunėlių kompresai. Ramunėlių antpilą (arbatą) reikia atvėsinti ir, suvilgius vatos tamponėlius, uždėti ant akių. Taip pagulėti mažiausiai 15 minučių.
Jei jaučiate, kad pradėjote prasčiau matyti, jei akys apsunkusios, gerkite kuo daugiau šviežių morkų sulčių (arba tiesiog graužkite šviežias morkas).
