Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Praėjusiame "Akistatos" numeryje plačiai rašėme apie Ruklos miestelyje (Jonavos rajonas) gyvenančią, "biokorektore ir dvasine aiškiarege" (hm, ką tai galėtų reikšti?) save laikančią Juditą Voverienę (66 m.), kuri skelbiasi galinti padėti pasveikti sunkiems ligoniams, o, kaip paaiškėjo, sunkiai susitvarko net su ją pačią užklupusiais negalavimais (kai žurnalistė lankėsi Rukloje, ponia Judita prisipažino serganti, gulinti lovoje, todėl bendrauti atsisakė). Šios moters paveikslas laikraščio straipsnyje buvo "nutapytas" su tam tikra ironijos doze, mat tiek žurnalistė, tiek kalbinti vietos gyventojai netiki nei "Baltąja magija" Rukloje švelniai pravardžiuojamos moteriškės, nei kitų šalyje sparčiai "besidauginančių" aiškiaregių "nežemiškomis galiomis"...
Tačiau kad ir kaip būtų apmaudu, Lietuvoje yra daug žmonių, manančių priešingai - visokio plauko apsišaukėlius laikančių vos ne visagaliais dievukais.
Kalbėdamasi su žurnaliste, Ruklos seniūnijos administracijos specialistė Joana Tarasevičienė su neslepiama pašaipa prasitarė, jog šiais laikais "ekstrasensų", "aiškiaregių", "burtininkų" ir visokių kitokių "stebukladarių" galima surasti vos ne kiekviename bažnytkaimyje, o gal ir kiekviename kaime. Ir ne po vieną. Ir esą visai nereikėtų dėl to stebėtis - žmonės sensta, sveikata prastėja... Antra, netrūksta bedarbių, o "akių muilinimas ir dūmimas" - ir švarus, ir, svarbiausia, pelningas užsiėmimas!
"Gydo" ir vyras, ir žmona!
Kad tokie žmonės Lietuvoje (kaip ir visame pasaulyje) pastaruoju metu yra itin populiarūs, rodo ir tai, jog žiniasklaidos priemonėse šia tema nuolat rašoma, o TV laidų autoriai suplukę kuria istorijas apie vis naujus "herojus"...
Štai neseniai respublikinis laikraštis išspausdino platų straipsnį apie Vilniuje gyvenančią "aiškiaregių" porą. Raganiais save vadinantys jaunavedžiai kuo rimčiausiai gyrėsi gydantys žmones. Esą Taro kortomis buriantis vyras gydąs (!) žmogaus sielą, o jo išrinktoji "vitaline energija" (vaje, ką tai galėtų reikšti?) - sielą. Porelė minėjo, jog žmonės į juos kreipiasi įvairiausiais klausimais - ir patyrę krizę šeimoje, ir kamuojami ligų, ir prašydami pasakyti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgti. Nei medicinos, nei psichologinių mokslų neragavę "gydytojai", tegalintys parodyti jokiai mokslinei ar akademinei struktūrai nepriskiriamos, neregistruotos kaip mokslo įstaigos kažkokios parapsichologijos akademijos išduotus diplomus, už tam tikrą atlygį žarstosi, švelniai tariant, abejotinos vertės patarimais, arba, tiesiai sakant, mausto patiklius žmones, ir tuo atvirai didžiuojasi!
Kitas pavyzdys. Neseniai vienoje TV laidoje buvo parodyta istorija apie Kauno rajone gyvenančią ir "gydančią" egzorcistę (taip ji save pristato). Maža to, kad ši jauna, tačiau, kaip galima spręsti jos pasiklausius, sukta ir gudri moteris, skelbiasi galinti padėti sunkiomis ligomis sergantiems ligoniams, ji dar ir reikalauja, kad klientai atsisakytų tradicinės medicinos atstovų skirtų medikamentų bei įspėja, jog, jei jos nurodymai nebus vykdomi, ligoniui pasveikti nepavyksią! O jei vargšas paliegėlis nepasveiktų ir po egzorcistės seansų, juodaplaukė vėl turės kaip pasiteisinti - vadinasi, jis per mažai tikėjęs josios nežemiškosiomis galiomis. Kitaip sakant, ji čia - niekuo dėta, nekalta!
Vietiniams ji - ligonė
Respublikiniame leidinyje neseniai buvo išspausdintas straipsnis apie viename Aukštaitijos rajone gyvenančią moterį (pavadinkime ją Aldona), kurią neva pradėjusios atakuoti dvasios. Ši moteris esą patvirtinusi, jog dvasios jai prisakiusios kreiptis į spaudą, kad galėtų visiems žmonėms pranešti, jog visuomenės laukia krachas. Beje, Aldona to leidinio žurnalistei prisipažino ne tik bendraujanti su dvasiomis, bet ir girdinti mirusiųjų balsus, pasikalbanti su Anapilin iškeliavusiais giminaičiais, kaimynais. Aukštaitė dar prasitarė, jog neseniai dvasios jai padiktavusios tekstą, kuriuo į ją kreipęsis pats Dievas, įvardindamas kaimo ūkininkę kaip savo atstovę bei žmonijos gelbėtoją. Aldona užsiminė turinti ir kitų ypatingų savybių - sugebanti rankomis nuimti skausmą, jaučianti energetinius laukus, nuspėjanti artėjančias bėdas, galinti nusakyti ateitį. Nežemiškas galias ši moteris esą pradėjusi jausti po avarijos, kurios metu stipriai susitrenkė galvą...
Nustebino tai, jog neeilinių gabumų besiskelbianti turinti moteris iki šiol nebuvo išgarsėjusi nei Lietuvoje, nei savo rajone. Apie jos "gabumus" perskaitę laikraštyje, tokią naujieną sakė pirmąkart išgirdę ir kiti kaimo gyventojai, net artimiausi kaimynai! Daugelis priėjo prie vienintelės išvados: Aldonai reikalinga neatidėliotina pagalba.
- Gal kam tokia Dievo dovana - kad gali nuimti skausmą, gydyti nuo visokių ligų - ir duota, - svarstė tame pačiame kaime gyvenantis Algis. - Tačiau Aldutei, vargšei, reikėtų susirūpinti savo sveikata...
Aštuntą dešimtį pradėjęs aukštaitis prasitarė, kad jo niekada nedomino jokie ekstrasensiniai triukai, ir sakė nemanąs, kad šarlatanai žmogui gali padėti.
Kitas vietos gyventojas, Romualdas, paprašius papasakoti apie Aldonos galias, irgi tik atlaidžiai nusišypsojo. Esą kai jis perskaitė laikraštyje apie gerai pažįstamos kaimynės ryšius su dvasiomis, pamanė, jog koks nedorėlis iškrėtęs negražų pokštą, iš šios moteriškės išsišaipęs. Tačiau paaiškėjo, jog tai pačios Aldonos tvirtinimai.
Nuvijęs šalin emocijas, Romualdas galiausiai pareiškė, jog Aldona niekuo neišsiskiria iš kitų kaimiečių, gyvena "labai jau vidutiniškai".
- Jei ji tokia visagalė, galėtų prisivilioti aitvarus, kurie prineštų visokių gėrybių, - pašnekovas padarė ironišką išvadą.
Anot Romualdo, kaip Aldonos kliedesiais gali patikėti svetimi žmonės, jei iš jos "regėjimų" ir "bendravimų" - pats girdėjęs! - šaiposi net vyras!
Kad Aldonai būtų ne pro šalį atitinkamos srities medicininė pagalba, užsiminė ir seniūnijos, kurioje ši moteris su šeima įsikūrusi, socialinė darbuotoja. Beje, kaip paaiškėjo, po straipsnio respublikinėje spaudoje savo nežemiškomis galiomis suabejojo ir pati Aldona.
- Atleiskite, aš dabar labai susinervinusi, - iš Aldonos lūpų išgirdo "Akistatos" žurnalistė. - Po to straipsnio, kurio, beje, dar net neskaičiau, neįsivaizduoju, kas ten parašyta, sulaukiau tiek daug negražių skambučių... Nesuprantu, už ką net mama mane taip išdirbo... Visi man pareikšti kaltinimai labai sukrėtė...
Aldona užsiminė dėl patirto "dvasinio sukrėtimo" kurį laiką negalėsianti padėti besikreipsiantiems žmonėms... Tiesa, kaimynai tvirtino, jog pas Aldoną - kaip daktarę - niekas neatvažiuodavo anksčiau, niekas nesirodo ir šiomis dienomis...
Be būrėjos palaiminimo - nei į darbą, nei į lovą
O kaip pastaruoju metu suaktyvėję pranašautojai! Susidaro įspūdis, jog be astrologų, būrėjų, magų ar kitaip save "pasikrikštijusių" šarlatanų patarimo žmogus negali išsiversti nė minutės! Keisčiausia, jog tokių "veikėjų" sutinka būti kontroliuojami ir valdomi net išsilavinę, žinomi Lietuvos žmonės!
Štai vienas stambaus stoto, blizgučiais nuolat apsikarstęs dainorėlis (atsiprašau šio vyruko gerbėjų - žvaigždė!) išsiruošia į nemokamą kruizą laivu. Vos ne kiekvieną jo žingsnį seka... susivėlusi būrėja su kortų kalade rankose! Moteris rimtu veidu dėsto, jog lietuvaičiui gali tekti patirti malonių įspūdžių, išpranašauja ir paslaptinguosius meilės ryšius, o "žvaigždė" (taip pat rimtu veidu!) pripažįsta, jog būrėjos kortos "nesumelavo"! Iš tiesų, be kortų būtų tiesiog "neįmanoma" nuspėti, kad turisto kelionėje laukia įspūdžiai, o namuose - palikta mylimoji...
Neapsikentęs klausytis tokių "būrėjų" komentarų, persijungi kanalą ir... išgirsti, kaip "garsiausia šalies būrėja Vaiva", parimusi ant krūvos kortų, vardija, kokie malonumai ar nemalonumai laukia su vyru susipykusios ir vėlgi į nemokamą egzotišką kelionę išgabentos lietuvaitės... Tfiu...
Gali labai pakenkti
Vienas geriausių naujųjų religinių judėjimų žinovas Lietuvoje, brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis mano, jog paslaptingosios žmogaus galios ir jėgos, dar vadinamos "psi fenomenais", iš tiesų gali egzistuoti (pavyzdžiui, bulgarės Vangos, gruzinės Džunos fenomenai, kuomet atsiskleidė žmogaus galios, viršijančios normalaus suvokimo ribas). Tačiau tai - išskirtiniai, kazuistiniai atvejai. Pastaruoju metu lyg grybus po lietaus dygstančius "aiškiaregius" esą būtų galima įvardinti nebent tik kaip savo darbą neblogai įvaldžiusius iliuzionistus.
Kita vertus, pasak brolio pranciškono Arūno Peškaičio, pasitaiko, kai dėl vienos ar kitos priežasties (pavyzdžiui, patyrus sunkią galvos traumą) pakinta žmogaus sąmonės būsena. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į atitinkamos srities specialistą. Deja, pasitaiko, kai tai pradedama eksploatuoti, tokia būsena manipuliuoti, kai žmogus save ima įsivaizduoti esant išskirtinį, kažkuo ypatingą, turintį tam tikrų nežemiškųjų galių. Pavyzdžiui, apsiskelbia galįs pagydyti insultą, onkologines ligas...
Arūno Peškaičio nuomone, negalima teigti, jog tokie žmonės kitiems nedaro įtakos. Mat dažnas ekstrasensu, aiškiaregiu ar kitaip save vadinantis pilietis moka įtaigiai kalbėti, sugeba žmogų padaryti priklausomu (tai yra paveikti dvasiškai ir psichologiškai). O visa tai esą gali labai blogai baigtis. Mat kiek broliui pranciškonui yra tekę susidurti su buvusiais ekstrasensų, aiškiaregių, bioenergetikų ir t. t. klientais, tokie žmonės dažnai jaučiasi labai prastai - juos vargina įvairios fobijos, kitokie nemalonūs dvasiniai pojūčiai. Dažnam prireikia skubios psichologų ar psichiatrų pagalbos. Tai kodėl žmonės taip pasitiki šarlatanais?
Pasak Arūno Peškaičio, didelė bėda yra ta, jog šiuo metu nemažai žmonių stokoja pasitikėjimo tradicine medicina, mano, jog bus apvilti ar apgauti (o tai jau akmuo į Sveikatos apsaugos sistemos daržą). Tokios mintys dažną esą ir skatina ieškoti "stebuklingųjų išgijimo receptų" - kreiptis pagalbos į "stebukladarius". Kitaip sakant, žmonės, užuot bandę savo jėgomis (su Dievo malone ir medicinos specialistų pagalba) susidoroti su užklupusiomis problemomis, siekia, kad viską už juos padarytų kiti. Tai yra sutinka būti valdomi, kontroliuojami - elgiasi tarsi vaikai. Tačiau kai žmogui keturiasdešimt, penkiasdešimt ar septyniasdešimt metų, ir jis vis dar mąsto kaip paauglys, brolio pranciškono nuomone, nėra gerai.
Bažnyčia smerkia šarlatanus
Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis yra atkreipęs dėmesį į tai, jog Lietuvoje plintančios okultinės praktikos griauna bendruomenių vertybinius pamatus, pakerta žmonių pasitikėjimą savimi ir yra visiškai nesuderinamos su katalikų tikėjimu. Esą nurodinėdami, ką kurią dieną daryti, o ko - ne, astrologai, horoskopų sudarinėtojai ir kitokie magai pradeda žmones valdyti. Tai veda į priklausomybę nuo prognozių ir pranašysčių.
Pasak kardinolo, pranašautojų, aiškiaregių, dvasinių gydytojų ir kitokių "ypatingų sugebėjimų" turėtojų paklausą sukuria tradicinį tikėjimą praradę žmonės. Atsidūrę keblesnėse gyvenimo situacijose, užuot patys ieškoję būdų, kaip iš jų išsikapanoti, tokie žmonės esą puola ieškoti greitų atsakymų (taigi ir išeičių iš sunkios padėties) pas ekstrasensus, aiškiaregius, magus, kurių, kaip minėta, pastaruoju metu "darbuojasi" labai daug.
Bažnyčia nerimauja dėl to, jog Lietuvoje ignoruojami teisės aktai ir etikos kodeksai, ginantys piliečius nuo žalingo okultinių praktikų poveikio. Bažnyčia pageidauja, kad valstybės pripažįstamos, licencijuojamos medicinos ir psichoterapijos paslaugos kuo skubiau būtų atskirtos nuo "cirko arenos darbuotojų" veiklos. Kur esą matyta, jog reikiamo išsilavinimo neturintys "sielų medikai" dirba netrukdomi ir nebaudžiami! Deja, kol kas viskas lieka kaip buvę - šarlatanai sėkmingai darbuojasi toliau.
Prognozės - mitas?
M. Romerio universiteto docento, psichologo Gedimino Navaičio nuomone, žmogus, kuris neturi tvirtos pasaulėžiūros, atsiduria tarsi pilkojoje zonoje, ir šarlatanai jam ima daryti didelę įtaką. Esą jei žmogus būtų tvirtai tikintis Dievą, neieškotų pagalbos už Bažnyčios ribų. O jei jis - ateistas, tuo labiau nesietų gyvenimo su pranašystėmis.
G. Navaitis mano, jog horoskopai, prognozės, pranašystės tėra tik žaidimas. Jis siūlo perskaityti ankstesnių dienų horoskopus ir įsitikinti, jog juos galima pritaikyti ir bet kuriai kitai dienai. Mat horoskopuose dažniausiai pateikiamos bendro pobūdžio astrologinės prognozės, todėl kiekvienas žmogus jas gali atitinkamai prisitaikyti ir sau. Tai, kas neatitiko, bus greitai užmiršta, o menkiausios pranašystės išsipildymas įsimins ilgam. Taip esą ir kuriamas mitas apie astrologinių prognozių patikimumą.
Psichologas G. Navaitis šmaikštavo: ekstrasensais ar astrologais pradėsiąs tikėti tik tuomet, kai kuris nors iš jų išloš didelę sumą loterijoje ar kazino.
