Vida KRUČKIENĖ
Prieš Kalėdas, Naujuosius metus kūdikių namų augintiniams dėmesio tikrai nestinga. Gal net per daug - kasdieniai lankymai, bendravimas su nepažįstamais žmonėmis mažuosius išvargina, daugelis šiuo metu serga peršalimo ligomis. Kažin, ar ne geriau dėmesį ir gailestingumą likimo nuskriaustiems vaikams dalinti visus metus? Apie tai neretai pasikalba valdiškų namų darbuotojai.
Tačiau vyresnėliai, keturmečiai, nors ir pamaloninti dovanomis, vis tiek vaikšto liūdni ir susimąstę. "Kada ateis mano mama?" - nuolat klausinėja jie savo slaugytojų. "Dar palauk, ateis, jau parašėm mamai laišką" - guodžia mažylius darbuotojos, net ir pačios netikėdamos savo žodžiais. Nes daugiau kaip pusės vaikučių mamos niekada neaplankė. Neateis ir prieš šias šventes...
Šiuo metu Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga 118 vaikų - nuo keleto savaičių, mėnesių iki 7 metų. Iš jų penkiolikai nustatytas sunkus neįgalumas - jie ne tik nevaikšto, nekalba, bet ir nieko nesuvokia. Mažyliai čia atvežti iš visos Pietų Lietuvos, ne tik iš Alytaus, bet ir iš Marijampolės, Vilkaviškio, Jurbarko ar Lazdijų, Tik 2 iš jų yra visiški našlaičiai.
- Mūsų kūdikių namuose visos vietos būna užimtos. Namai netgi perpildyti. Vienus vaikučius atveža, kitus, kurie sulaukia ketverių ir jiems nėra nustatytas neįgalumas, išveža į vaikų globos namus. Per metus vidutiniškai apie 10 mažylių įvaikina, keliems paskiriama nuolatinė globa, keletas grįžta į savo biologines šeimas. Vyksta nuolatinė migracija, - pasakoja Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Danguolė Jazepčikienė.
Valstybė rūpinasi, kad likimo nuskriaustiems vaikams nieko netrūktų. Pasak direktorės, kiekvieno išlaikymas per mėnesį kainuoja 2,5 tūkstančio litų - žinoma, įskaičiavus ir darbuotojų atlyginimus, ir įvairius mokesčius.
- Tačiau šie vaikučiai vis tiek nuskriausti, kad auga ne šeimose, bet uždaroje erdvėje, nors ir su gražia sale, žaidimų kambariais. Stengiamės juos kuo dažniau išvežti į miestą, kino teatrą, į mokyklas ar prie ežero, tačiau jų pasąmonėje skriauda išliks, - sako D.Jazepčikienė.
Negerovės dėl kurių mažyliai čia apgyvendinti - alkoholis, narkotikai, smurtas, ištvirkavimas. Liūdniausia, kad asocialus gyvenimo būdas pereina iš kartos į kartą. Alytuje gerai žinoma Kanaškinų pavardė. Kūdikių, vėliau vaikų globos namuose augo ir tebeauga dešimtys šios dinastijos atžalų. Nepaprastai gražūs šviesiaplaukiai jų vaikučiai mielai įvaikinami ir Lietuvoje, ir užsienyje. Keletas jau seniai gyvena pas įtėvius Amerikoje.
- Asocialių dinastijų būtų galima išvardinti daug. Deja, jų vaikai gimsta vis blogesnės sveikatos. Sutrikusi jų psichika, raida. Pas mus dažnai patenka kūdikiai su visa baisių ligų "puokšte" - įgimtais hepatitais, sifiliu", - pasakoja D.Jazepčikienė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad pamažu atsiranda ir lietuvių, norinčių įsivaikinti ar globoti neįgalius vaikus. Prieš keletą metų tokie patikdavo tik užsieniečiams, o tautiečiams reikėdavo tik sveikų ir gražių, ir dar - mergaičių...
Pernai lietuvių šeimos įvaikino 100 beglobių vaikų, o 2005 metais - 88, 2004 metais - 93, 2003-aisiais - 61 vaikus. Pernai 82 užsienių šeimos Lietuvoje įvaikino 114 vaikų.
Zenono Šilinsko nuotraukos.
Direktorė Danguolė Jazepčikienė
0212, 0215 Likimo nuskriaustiems vaikučiams mamą atstoja tik slaugytoja Zita Jaciunskienė
0222 ...ir slaugytoja Galina Dubovskaja
