O. Gustienė Šiuo metu knygynuose ir bibliotekose siūloma labai daug įvairios literatūros vaikų auginimo ir auklėjimo klausimais. Kurie tėvai nenorės, kad jų vaikas išaugtų doras, sąžiningas, geraširdis... Deja, ne visada tokie norai išsipildo. Nors keli šeimoje augantys vaikai auklėjami vienodai, žiūrėk, vienas nesudaro jokių problemų, o dėl kitos atžalos elgesio jų kyla begalės... Štai keletas psichologų patarimų tėvams.
1. Tėveliai, atminkite, kad kiekvienas vaikas - asmenybė, todėl su juo reikia elgtis pagarbiai, būtina paisyti jo interesų.
2. Namai turi būti sutvarkyti taip, kad vaikas galėtų nevaržomas žaisti, laipioti, tampyti daiktus, kad nereikėtų jo nuolat drausminti.
3. Dažni vaiko isterijos protrūkiai rodo ne ką kita, o tai, jog tėvai nemoka su juo elgtis.
4. Pajautę, kad "artinasi audra", vaiką stenkitės išblaškyti - nesutikite jo piktu veidu ar griežtais įsakinėjimais, riksmais.
5. Jei vaikas dėl kokios nors smulkmenos supyko, stenkitės nukreipti jo dėmesį kita linkme - staiga pasisiūlykite paskaityti jo mėgstamą pasaką, pakvieskite išeiti pasivaikščioti ar kur nors išvažiuoti.
6. Į vaiko pyktį reaguokite šaltai - tarsi nieko ypatinga nebūtų atsitikę.
7. Nesekite kiekvieno vaiko žingsnio, liaukitės nurodinėję, įsakinėję. Jei nuolat slopinsite vaiko instinktus, domėjimąsi bet kokiais klausimais, jis susirgs neuroze.
8. Blogai daro tie tėvai, kurie vaiką už bet kokį prasižengimą muša. Didelė tikimybė, jog mušamas jis elgsis tik dar blogiau.
9. Atminkite, kad vaikai jus mėgdžioja, nes instinktyviai nori būti į jus panašūs. Vadinasi, jei šeimoje tėvai pykstasi, barasi, nesutars ir jų vaikai.
10. Vaikas stokoja patyrimo, todėl nereikėtų ant jo pykti, jei sudaužė stiklinę, apsipylė ką tik perrengtus drabužėlius, išsitepliojo, ilgai neužmiega, mušasi su draugais ir t. t. Bausti diržu vaiką galima tik išimtinais atvejais - kai griežtumo mandagiais žodžiais pasirodys per maža. Tačiau visų pirma išsiaiškinkite blogo vaiko elgesio priežastis - o gal jis turi nuoskaudų?
11. Jei baudžiamas vaikas pasidaro grubus, atžagarus, vadinasi, reikia ieškoti kitokių bausmės būdų.
12. Jei bausite vaiką, kuris ir taip dėl savo poelgio graužiasi, jis nustos dėl to išgyventi, o tik pradės pykti ir ginčytis.
13. Venkite grasinimų. Atminkite, jog tai silpnina drausmę. Vaikai greitai pripranta prie tuščių grasinimų ir pradeda nekreipti į tai dėmesio. Kitaip sakant, vaikui grasinti žalinga.
14. Jokiu būdu nedarykite taip: vienąkart už klaidą atleidote, o kitąkart už tą patį griežtai nubaudėte. Geriausia bausmė vaiką ne mušti, o, pavyzdžiui, liepti atsisėsti ant kėdės ir kurį laiką ramiai pasėdėti. Jei vienas iš tėvų vaiką baudžia, kitas neturi iš to juoktis, nes vaikas nesupras, kad pasielgė blogai.
15. Atminkite, jog kur kas svarbiau vaiką apsaugoti nuo nelaimių, o ne bausti už jo padarytas klaidas.
16. Vaikui girdint kitiems nesiguoskite, kokia jūsų atžala neklaužada, nepaklusnus. Tačiau ir nepergirkite vaiko - pagyrimai galimi tik tuomet, kai jis to nusipelnė.
17. Nagų kramtymas - nervingumo požymis. Pamąstykite - gal vaikas nuolat ujamas, baramas, mokomas, perspėjamas?
18. Vaikas negimsta melagis - juo tampa. Gal jūs jam irgi meluojate? O jei jau sugavote vaiką meluojant, nepulkite smerkti, pykti - sužadinkite pasitikėjimą, kad jis jums nebijotų pats papasakoti teisybę.
19. Jei jūsų vaikas pavogė svetimą daiktą, galima įtarti, kad jis stokoja tėvų meilės ir švelnumo! Negėdinkite jo. Tik kantriai išaiškinkite, jog taip daryti negalima. Žinoma, tokiai problemai pasikartojus neatidėliokite - vaiką parodykite psichologui ar psichiatrui.
20. Atminkite, kad ne visada esate teisūs, ir stenkitės su vaiku daug kalbėti apie jo elgesį - ne tik apie gerą, bet ir apie blogą; paaiškinkite kaip turėtų elgtis. Ir patys elkitės taip, kad vaikas jumis pasitikėtų, gerbtų, kad pats stengtųsi būti geras.
21. Kiek galint apribokite kino filmus, kuriuose yra žiaurių ir sekso scenų.
22. Žinokite, kad vaikams, tapusiems nusikaltėliais, trūko ne tėvų griežtumo, o jų meilės. Nes nusikaltėliais daugiausia tampa žmonės, su kuriais vaikystėje buvo žiauriai elgiamasi.
Tėveli, paklausyk...
Negadink manęs! Aš puikiai suvokiu, kad nebūtinai turiu gauti viską, ko noriu ir prašau. Aš tik išbandau tave!
Neleisk man išmokti blogų dalykų - užbėk jiems už akių, kol laikas.
Neklok man kelio kilimėliais - aš turiu praeiti savąją "gumbų ligos" istoriją.
Neužmiršk, kad aš nemoku savo jausmų išreikšti taip tiksliai ir aiškiai, kaip suaugęs žmogus - štai dėl ko aš kartais būnu netikslus.
Neprieštarauk pats sau, nes aš nebežinau kaip elgtis ir prarandu pasitikėjimą tavimi.
Rask laiko atsakyti į mano klausimus. Antraip aš būsiu priverstas atsakymų ieškoti kitur.
Atmink, kad aš negaliu augti be tavo meilės ir supratimo. Bet tau tai savaime suprantama, tiesa?
