Uždaroji akcinė bendrovė "Ekorema" jau daugelį metų pastatus ir statomus namus apšiltina įvairiomis termoizoliacinėmis medžiagomis bei technologijomis, stato įvairios paskirties gamybinius ir gyvenamuosius pastatus, karkasinius namus, atlieka visus butų bei pastatų remonto darbus, gamina ir parduoda ekovatą, termoizoliacinę medžiagą. Atestuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, suteikusios teisę atlikti būsto ir viešosios paskirties gamybos statinių apšiltinimo termoizoliacinėmis medžiagomis darbus ypatingos paskirties objektuose, bendrovės specialistai pastatus šiltina mineraline vata, putų polistirolo granulėmis, termoputomis, bet savo klientams itin rekomenduoja ekovatą, kuri savo savybėmis pranoksta kone visas šiuolaikines termoizoliacines medžiagas.
Ekovata nėra naujas išradimas. Dar 1893 metais ją užpatentavo anglai. Tačiau tikrąjį populiarumą ekovata išsikovojo Antrojo pasaulinio karo metais JAV, o 1970 - 1975 metais paplito Skandinavijos šalyse. Vokiečiai ją vadina "Izoflok", suomiai - "Ekovila", o lietuviai - ekovata. Sakoma, jog kaip bepavadinsi - nesugadinsi. Ekovatai visiškai tinka šis posakis. Tai medžio plaušas, impregnuotas chemiškai nelakiomis medžiagomis. Impregnavimui vartojamas boras ir boraksas daro ekovatą praktiškai nedegančią, tad Gaisrinių tyrimų centras priskyrė ją sunkiai degių medžiagų grupei. Ekovata yra labai ekologiškas produktas - Kauno visuomenės sveikatos centras nustatė, kad vartojama pagal paskirtį, ekovata nekelia jokio pavojaus sveikatai. Šios izoliacinės medžiagos vertę kelia ne tik labai mažas šilumos laidumo koeficientas, kuris esant 10 laipsnių Celsijaus lygus 0,039 W/mK, bet ir tai, kad daugeliu atveju ją naudojant nereikalinga brangi, pastatams kvėpuoti neleidžianti garo izoliacija. Gerus šilumos izoliacijos parametrus garantuoja ne tik gamybos žaliava - celiuliozės pluoštas, dėl ko ekovata įgauna medienos savybes, bet ir 85-92 procentai smulkiapluoštėje struktūroje esančio nejudraus oro. Su slėgimu pučiama ekovata užpildo net mažiausias tuštumas ir sudaro ištisinį šilumos izoliacinį sluoksnį. Vilniaus termoizoliacijos instituto mokslininkai jau kelerius metus tiria ekovatos susigulėjimą pastatų sienų tarpuose ir konstatuoja, kad praktiškai jokio termoizoliacinio sluoksnio susigulėjimo nėra. Specialistų teigimu, ekovata pilnavertė išlieka daugiau kaip penkiasdešimt metų. Apšiltinus šia termoizoliacine medžiaga, užpildymo koeficientas siekia 95-97 procentus, o mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelinių ligų ir graužikų. Pastatas nepelija ir nedrėksta, nes ši medžiaga veikia kaip drėgmės reguliatorius - neviršija natūralios medienos sorbcinės drėgmės. Tirtuose objektuose ekovatos drėgnumas sienose sudarė 9-10 procentų. Rudenį ir pavasarį drėgnumas skiriasi labai mažai.
"Ekoremos" specialistai dešimties metrų ilgio ir tokio pat pločio dviejų aukštų namą, kai oro tarpas tarp sienų - penki centimetrai, ekovata apšiltins per vieną dieną ir tai tekainuos 2 500 - 2 700 litų, įskaitant PVM. Šios firmos paslaugomis pasinaudoję Kauno rajono Domeikavos gyventojai, žiemą už savo namo šildymą dujomis per mėnesį mokėdavę 700-800 litų, tvirtina, kad dabar puikiausiai išsiverčia su nedideliu glėbeliu malkų, o kambariuose - gerokai šilčiau. Pastatus šiltinti ekovata galima bet kuriuo metų laiku, nes užpildymo sistema uždara, o bendrovės specialistai sumaniai įvairiame aukštyje iš namo sienos išima plytą ir per atsiradusią ertmę pripučia termoizoliacinės medžiagos. Ne veltui sakoma, kad roges geriausia ruošti vasarą. Laiku pasirūpinkite savo būsto apšiltinimu ir jums nebus baisūs jokie žiemos šalčiai, neišvengiamas kuro brangimas.
"Ekoremos" meistrų auksarankių ieškokite Kaune, Vandžiogalos 94, telefonais: (8*27) 47 73 15 ir (8*298) 4 77 67, faksu 8 - 27 48 81 44 arba siųskite užsakymus elektroniniu paštu: ekorema @ takas.lt
