Pirkdami mėsą dažnai net nenumanome, kiek mėsos iš tiesų yra mūsų valgomose dešrelėse ir ar jos išvis yra. Specialistai teigia, kad kartais dešroje - mažiau nei 10 procentų mėsos, o kai kurios įmonės gudrauja stengdamosi nuslėpti, iš ko iš tiesų padaryti jų produktai. Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tikino, kad daugiausia problemų dėl mėsos ir jos gaminių Lietuvoje kyla dėl netinkamų jų laikymo ir vartojimo terminų nepaisymo. Pasitaiko atvejų, kai nekokybiški, neatitinkantys kokybės rodiklių mėsos gaminiai siūlomi pirkėjams, gamyboje naudojamos prastesnės kokybės mėsos žaliavos ar tiesiog negyvulinės kilmės maisto žaliavos.
Nevalgo to, ką gamina
Kalbinti mėsos perdirbimo įmonėse dirbantys žmonės tikino savo gaminamų produktų nevalgantys. "Niekada nevalgau to, kas gaminama įmonėje, kurioje dirbu. Perku tik šalto rūkymo itin brangias dešras, jei noriu ko nors mėsiško. Ir renkuosi vienos įmonės produktus - tik ja pasitikiu, - sakė Olga, dirbanti vienoje mėsos perdirbimo įmonėje. - Draugai kartais paklausia, ką galima ir ko negalima valgyti - neslepiu, pasidaliju tuo, ką žinau. Man nemalonu pagalvojus, kiek ir kokių priedų dedama į mėsos gaminius. Taip daroma daugybėje įmonių, ne tik ten, kur dirbu." Vienoje Aukštaitijos mėsos perdirbimo įmonių dirbanti Jadvyga tikino, kad jos bendradarbiai nemėgsta pirkti savo įmonės mėsos gaminių. "Kartais, kai pamatai, kas ir kaip gaminama, nelabai norisi tai dėti į puodą. Būna, kad mėsa apgenda, pažaliuoja, tada ji mirkoma skystyje, greičiausiai maistiniame acte, po to vėl tampa graži - iš jos gaminamos dešros ar kumpiai. Tai, žinoma, nenuodinga, bet nesmagu, kai matai", - sakė moteris.
Mėsoje mėsos mažai
Maisto kokybe besirūpinantys specialistai tikina, kad mūsų šalyje mėsos gaminių ir mėsos kokybę griežtai prižiūri įstatymas. Visi priedai, užpilai ir pakaitalai, kurių galima rasti dešroje ar kumpyje, - leidžiama ir nenuodinga. Tačiau specialistai teigia, kad kartais dešroje tėra 10 ar net mažiau procentų mėsos ir verta pamąstyti, ar tikrai norite tokio produkto. "Minimalus mėsos kiekis, leidžiamas dešrelėse ar dešroje, yra 6-10 procentų. Visa kita dažnai būna krakmolas, sojos, kraujo plazma, vanduo, lašiniai, kiaulių oda. Žinoma, dar yra konservantų, skonio, spalvos ir aromato stipriklių. Viskas sumalama, sutrinama - ir štai išeina dešrelė. Tokios sudėties dešrelė arba dešra - antros rūšies ir nedaug kainuoja. Manau, žmonės perkantys antros rūšies gaminius, turi numanyti, kad itin gero produkto nenusipirks", - sakė Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslinė darbuotoja Alvija Šalaševičienė. Ji tikino, kad pagal įstatymus į aukščiausios rūšies mėsos gaminius negalima dėti priedų, o štai į antros rūšies produktus galima dėti daugiau įvairių priedų. Mokslininkė teigė, kad kai kuriose įmonėse, gelbstint gesti pradėjusią mėsą, gudraujama: ji merkiama į maistinį actą ir vėliau iš jos gaminamos dešros, paštetai.
Situacija neįtikėtinai prasta
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas tikino, kad mėsos kokybė Lietuvoje yra neįtikėtinai prasta. "Didesnė dalis mėsos, kurią galima nusipirkti turguose arba parduotuvėse, yra atvežta iš Lenkijos. Jos kokybė abejotina, - kalbėjo V. Sakas. Jis sakė, kad didieji Lietuvos gamintojai mėsą perka iš stambesnių ūkių, fermų, bet ten gyvuliai auginami pasitelkiant amerikietiškas technologijas, matinami augimą skatinančiais hormonais ir kitais cheminiais preaparatais, kurie nėra tinkami žmogui. Anot specialisto, perdirbėjai ir net prekybininkai į mėsą sudeda daug nereikalingų priedų. "Į žalią mėsą tiesiog prišvirkščiama vandens, kad jis būtų sunkesnė, jei daro faršą - pila šaltą vandenį ir mėsą kurį laiką palaiko šaldytuve, taip jos tūrį galima padidinti beveik dvigubai", - sakė V. Sakas.
Tukina ir susargdina
Nutukimas nūnai tapo globalia žmonijos problema. Dietologai linkę manyti, kad antsvoris daugelių atvejų atsiranda dėl netinkamos mitybos. Mokslininkų nuomone, pavojingiausias sveikatai - greitasis maistas.
Į juodąjį maisto produktų sąrašą mokslininkai įtraukė ir gazuotus gėrimus. Jie sveikatai sukelia ypač daug žalos - dėl didelio kiekio dažiklių, aromatizatorių ir koncentratų. Gamintojai tik ir siūlo gėrimus: citrinos, greipfrutų, įvairių uogų ir net kapučino skonio. Įkalbėti save negerti tokių "nuodų" nesunku - tereikia prisiminti, kad dėl saldumo tokie gėrimai tik sukelia troškulį, o ne numalšina jį.
Antrą vietą pavojingiausių maisto produktų reitinge užima šokoladiniai batonėliai. Plačiai išreklamuoti saldumynai yra itin populiarūs, tačiau jų nepakartojamą skonį sudaro ne kas kita, kaip didžiulis kiekis cukraus ir įvairūs cheminiai priedai.
Į produktų, kurių reikia vengti, sąrašą pateko ir bulvių traškučiai. Deja, šį skanėstą sudaro angliavandenių ir riebalų mišinys, be to - liūdnai pagarsėję skoniniai priedai.
Anksčiau mokslinių tyrimų rezultatai skelbė, kad dažnas bulvių traškučių vartojimas yra ypač pražūtingas moteriškam organizmui. Olandų specialistai patvirtino, kad greitojo maisto produktai, ypač - bulvių traškučiai, daro itin neigiamą poveikį moterims. Jei dailiosios lyties atstovės vartoja tokius produktus, jos rizikuoja susirgti moteriškų organų vėžiu. Tarp produktų, kurių moterims geriau nevartoti, patenka krekeriai ir sausainiai, taip pat gruzdintos (fri) bulvytės.
Visi išvardinti greitojo maisto produktai turi medžiagą, kuri vadinama akrilamidu. Tai chemikalas, kuris susidaro kai kuriuose produktuose juos termiškai apdorojant. Mokslininkų spėjimu, jis turi kancerogeninių savybių. Tyrimų metu mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad moterys, kurios kasdien suvartodavo po 40 gramų akrilamido, du kartus daugiau rizikavo susirgti moteriškų organų ligomis nei tos, kurios vengė greitojo maisto.
Mokslininkai ragina propaguoti tinkamą mitybą nuo vaikystės.
