Ar už parodymų pakeitimą gresia baudžiamoji atsakomybė?
Laikraščio skaitytojas V. K. iš Kauno rašo, jog vienoje baudžiamojoje byloje jis pripažintas liudininku. Laiško autorius nurodo, jog duodamas pirminius parodymus, jis neprisiminė visų aplinkybių, dėl to vėliau ankstesnius parodymus pakeitė. Vyriškis domisi, ar už tai jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (kaip už melagingų parodymų davimą)?
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 83-asis straipsnis skelbia:"1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam yra žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. 2. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomas šio kodekso 163-ajame straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 3. Liudytojas, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas gali skirti areštą. 4. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnį." Melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas nuslepia realiai egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nelaikomi melagingais, jei liudytojas klydo juos duodamas. Kaip yra konkrečiu atveju, turi spręsti pats laiško autorius.
