Kada skiriama slaugos kompensacija už vaiko invalido slaugymą?
Laikraščio skaitytoja Genė K. iš Trakų rajono rašo, jog užaugino sūnų, kuris yra invalidas iš vaikystės. Sūnus gimė 1976 metais, o 1987-aisiais pripažintas antrosios grupės invalidu. Jis yra silpnos sveikatos, serga pirmojo tipo sunkios formos cukriniu diabetu, jam nustatyta ir daugiau sunkių susirgimų, žodžiu, sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra (tai gali patvirtinti medikai). Laiško autorė yra girdėjusi, jog vaiko invalido motinai likus 5 metams iki pensijos mokama šalpos pensija. Ar taip yra iš tiesų ir ar laiško autorei priklauso ši pensija?
Pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymą, kuris buvo priimtas 1994 metų lapkričio 29 dieną, o įsigaliojo nuo 1995 metų sausio 1 dienos, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip 10 metų slaugė savo vaikus ar įvaikius invalidus bei vaikus ar įvaikius pirmosios arba antrosios grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius pirmosios ar antrosios grupės invalidais iki 18 metų, taip pat motinos, iki šio įstatymo įsigaliojimo pagimdžiusios ir išauginusios 5 ir daugiau vaikų iki 8 metų, turi teisę kas mėnesį gauti 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio kompensaciją, kai sukanka penkeriais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių arba tampa pirmosios ar antrosios grupės invalidais. Už vieną vaiką slaugos kompensacija gali būti paskirta tik vienam asmeniui. Kadangi iki 1995 metų laiško autorė savo sūnų invalidą slaugė tiktai 8, o ne 10 metų, jai minėta kompensacija nepriklauso.
