Ar yra galimybė atgauti parduotą sodybą arba bent žemę?
Laikraščio skaitytojos seserys Rima ir Jūratė nurodo, jog jų motina 1999 metų gegužės mėnesį pardavė sodybą ir žemės sklypą. Po šio sandorio laiško autorės neturi kur gyventi, tad nori sužinoti, ar yra galimybė atgauti bent jau žemę, kuri buvo parduota kartu su sodyba.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas paaiškino, jog iš laiško turinio matyti, kad kai buvo parduodama sodyba, laiško autorės jau buvo pilnametės. Sodyba priklausė jų motinai ir tos motinos seserims, nes dalis sodybos buvo paveldėta ir įpėdinėmis tapo ne tik motina, bet ir jos seserys. Visų šių asmenų sutikimai parduoti minėtą sodybą buvo ir sandorį sudarė asmenys, tuo metu buvę sodybos savininkai. Taigi šia prasme koks nors laiško autorių įsikišimas yra negalimas ir jos neturi teisės nei trukdyti, nei ginčyti šio sandorio, nes buvo parduotas ne jų turtas. Tokį sandorį galėtų ginčyti laiško autorių motina, jeigu įstatyme būtų numatyti sandorio negaliojimo pagrindai. Tokių pagrindų reikėtų ieškoti Civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001-ųjų metų liepos 1 dienos, nes sandoris sudarytas dar 1999 metais. Taigi pagal senojo kodekso nuostatas reikia spręsti, galioja tos normos ar ne. Tokio sandorio negaliojimo pagrindų yra nemažai, apie juos vargu ar laiško autorės pačios galės ką nors nuspręsti, todėl reikėtų kreiptis į advokatą, kuris viską paaiškintų. Šiuo atveju iškyla problema dėl ieškininės senaties. Ieškininės senaties eiga prasideda nuo sandorio sudarymo momento ir tęsiasi, pagal senąjį kodeksą, - trejus, o pagal naująjį - dešimt metų. Kadangi senaties termino eiga prasidėjo 1999 metų gegužės mėnesį, tai šių metų gegužę sueina treji metai. Tokiu atveju ši eiga yra nutęsiama iki 2009 metų gegužės mėnesio atitinkamos dienos. Per tą laiką galima reikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo. Reikia turėti omeny, kad jeigu ši sodyba, sandorio nenuginčijus ir neareštavus turto, bus parduota dar kartą, t. y. jau kitiems asmenims, išsireikalauti šio turto iš antrųjų pirkėjų praktiškai nebus galimybės, nes pastarieji bus laikomi sąžiningais įgijėjais, o iš sąžiningų įgijėjų turtas negalės būti išreikalautas. Laiško autorių motina galės pretenduoti tiktai į piniginę kompensaciją, bet šis klausimas gana komplikuotas, nes sandoris yra atlygintinis, t. y. laiško autorių motina ne dovanojo šį turtą, o pardavė. Tad galimybė nuginčyti suaugusio veiksnaus žmogaus sudarytą sandorį yra labai maža, nes reikia ypatingų aplinkybių, dėl kurių šis asmuo arba negalėjo suprasti ką darąs, arba jam buvo grasinama, arba jis buvo sąmoningai klaidinamas. Įrodyti tokias aplinkybes yra labai sunku. Juo labiau jog nekilnojamasis turtas yra perleidžiamas pagal notaro tvirtinamas sutartis, o notaras, prieš tvirtindamas sutartį, esminius dalykus patikrina.
