Išniekintai moksleivei prireikė rimtos medikų pagalbos
Mylėtai merginai - žiauraus keršto protrūkis
Irena ZUBRICKIENĖ (Irena LAKAVIČIŪTĖ)
Marijampolės ligoninėje gydoma viename Kazlų Rūdos savivaldybės kaime gyvenanti aštuoniolikmetė Šarūnė (vardas pakeistas), profesinės mokyklos moksleivė. Čia ji atsidūrė po dviejų marijampoliečių - buvusio draugo ir jo bičiulio - smurto. Marijampolės apylinkės prokuratūroje tuoj pat buvo iškelta baudžiamoji byla dėl išžaginimo, o į areštinę uždaryti įtariamieji - Marijampolės "Ryto" vidurinės mokyklos aštuntokas Andrius Bendoraitis (15 m.) ir Suaugusiųjų mokymo centro devintokas Artūras Kizala (20 m.).
Važiavo aiškintis su buvusia mergina
Anksčiau neteistas Artūras tądien nuobodžiaudamas vaikštinėjo po Marijampolės centrą ir dairėsi pažįstamų veidų. Vienoje kavinėje išgėręs alaus, jis į namus neskubėjo. Vasariškas oras tarsi raginte ragino vaikiną nuveikti ką nors įdomesnio. Jo akiratyje pasirodė pažįstamas penkiolikmetis Andrius. Neilgai pasvarsčius, kuo abiem užsiimti, Artūras, džiugios minties genamas, pašoko nuo suolelio prie čia pat esančio taksofono ir paskambino Šarūnei, kuri jį neseniai atstūmė. Pranešė, kad norėtų pasišnekėti apie jųdviejų santykius, tad netrukus atvažiuosiąs. Artūras tuoj pat susirado automobilį turintį draugą Liną, kartu pasikalbino Andrių, ir visi pasuko Kazlų Rūdos link. Penkiolikmetis lyg tarp kitko klustelėjo vyresnio draugo, ar su jo buvusia panele galėsiąs pasimylėti, ir sulaukė greito Artūro atsakymo - esą be jokių problemų.
Vakare pasiekę kaimą, kuriame gyvena Šarūnė, vaikinai rado ją vieną. Išeiti į lauką Šarūnę pakvietė jai iki tol nematytas Andrius. Aštuoniolikmetė, turbūt neįtarusi jokios klastos, pakluso. Tuomet buvęs draugas pasiūlė nuvažiuoti tolėliau nuo namų - į mokyklos aikštelę. (Tik vėliau paaiškėjo, kad tai buvo bene didžiausia patiklios merginos klaida.) Ten Šarūnė ir Artūras kalbėjosi apie buvusią draugystę, aiškinosi, kodėl viskas taip baigėsi. Artūras buvo supykęs, kad Šarūnė neva paskleidusi gandus, jog nuo jo ji laukiasi kūdikio. Už tokias kalbas jis grasino susidoroti - užmušti, pakarti.
Nepaklusniąją daužė ir spardė
Suvokusi, kad pokalbis peržengė padorumo ribas, mergina puolė bėgti namų link. Buvęs draugas pasivijo ir kirto ranka. Jam į talką šoko ir Andrius. Sutrikusiai merginai pargriuvus, abu vaikinai į darbą paleido kojas. Pasak pačios, žiauresnis buvo Artūras. Apdaužytą Šarūnę smurtautojai pasiūlė parvežti į namus, tik dar pareikalavo parodyti, kur yra baras, kad galėtų nusipirkti alaus. Nenorėdama patirti dar didesnės įniršusių jaunuolių skriaudos, Šarūnė įlipo į automobilį, juolab kad ji jau buvo pastebėjusi, jog mašiną vairavęs Linas, iki tol jai taip pat nematytas, buvo tarsi jos pusėje - bandė sudrausminti Artūrą ir Andrių. Mergina prašė Lino parvežti ją į namus, tačiau šis neskubėjo "sumaišyti kortas" draugams. Kai vaikinai nusipirko alaus, kurio tądien jau buvo gėrę, jie iš tikrųjų privažiavo prie Šarūnės namų. Galbūt kiek daugiau apsvaigęs Artūras vis tikino merginą dar ne viską išsiaiškinęs ir neskubėjo jos paleisti. Kai Šarūnė spiegdama puolė bėgti, Artūras ją vėl prisivijo ir pradėjo daužyti. Nuo jo neatsiliko ir Andrius. Staiga abudu nutarė Šarūnę vežtis į Marijampolę. Į automobilį mergina buvo įtempta prievarta, prieš tai dar kelis kartus apsmūgiuota. Šarūnė šluostėsi iš nosies pasipylusį kraują, sumuštas galvos vietas šaldė prisidėjusi alaus butelį, tačiau sužvėrėję smurtautojai jos nė kiek nesigailėjo, o Artūras dargi šiurkščiai stumtelėjo merginos galvą į sėdynės atlošą. Ekipažas, turėdamas auką, patraukė Marijampolės link. Mašinoje įkalintai merginai buvo siūloma gerti alaus, tačiau ši atsisakė.
Grasino papjauti arba nudurti šakute
Linas, visus atvežęs į Plytinės gatvėje esančią skurdžią ir apleistą pastogę, kurioje gyvena Artūras Kizala, atsisveikino. Buvo pats vidurnaktis. Artūras norėjo, kad išvažiuotų ir Andrius, tačiau šis nesiskubino, nes, kaip vėliau neslėpė Artūras, penkiolikmetis "labai norėjo merginos". Namuose Artūras tuoj paklojo lovą ir liepė Šarūnei nusirengti bei atsigulti. Andriui tuo metu buvo nurodyta pabūti virtuvėje. Mušdamas merginą ir jai grasindamas, Artūras ją išniekino. Netrukus jį pakeitė iki tol vienas virtuvėje triukšmavęs ir nerimavęs Andrius. Nugriebęs šakutę, jis rėkė nudursiąs. Paskui Šarūnei grasino ją papjausiąs. Kai auką jam vis dėlto pavyko palaužti, bejėgė mergina įkando prievartautojui į petį ir nagais sudraskė jam nugarą.
Netrukus abu "didvyriai" užmigo. Šia proga pasinaudojusi Šarūnė, skubiai pasistvėrusi savo drabužius, spruko iš namo. Rengdamasi ji bėgo gatve tol, kol gilią naktį snaudžiančiuose tamsiuose namuose pamatė vieną šviečiantį langą. Mergina prisibeldė pas nepažįstamus žmones ir paprašė iškviesti policiją. Pagaliau atsipalaidavusią ir suvokusią, kas jai nutiko, Šarūnę ištiko nervų priepuolis. Į ligoninę nuvežta mergina pareigūnams ne iš karto galėjo papasakoti, kaip viskas buvo. Medikai nustatė gausias smurto žymes ant jos kūno - sudaužyti šonkauliai, sumuštas veidas, galva, skilęs žandikaulis, kraujosruvos ant rankų.
Atsibudo su antrankiais
Pareigūnai, nuvykę į merginos nurodytą namą, po "žygdarbio" turbūt labai pavargusius įtariamuosius aptiko ramiai miegančius. Čia pat jiems buvo uždėti antrankiai. Vėliau Andrius savo parodymuose taip ir rašys: "Tik atsibudęs pajutau, kad miegojau su antrankiais". Policijoje sulaikytuosius pareigūnai vos atgynė nuo atskubėjusių išniekintos merginos tėvų - šie nusikaltėliams jau būtų padarę savo teismą. Apklausinėjami Artūras ir Andrius buvo ne tokie visagaliai, kaip prieš kelias valandas, kai teriojo įbaugintą merginą. Artūras labai pageidavo susitikti su Šarūne - esą ji tikrai atsiimsianti pareiškimą. Andrius tik graudinosi ir prašė pranešti apie jį močiutei. Pirminiais tyrimo duomenimis, abu vaikinai neneigia lytiškai santykiavę su Šarūne, tačiau esą ne prievarta. O mušę ją už bjaurias kalbas ir apskritai senas sąskaitas. Įvykį tiriančių pareigūnų teigimu, tai rimtas nusikaltimas su nepaneigiamais įkalčiais - smurto žymėmis, kurios ir liudija, jog mergina priešinosi žagintojams. Abiem vaikinams gresia teismas ir laisvės atėmimo bausmė.
Penkiolikmetis A. Bendoraitis šiemet jau buvo nuteistas už chuliganizmą. Pusantrų metų bausmė jam atidėta. Vaikinas yra praeityje garsiai nusikalstamo pasaulio grupuotei ("Jakštams") priklausiusio ir keturis kartus už vagystę, chuliganizmą ir turto prievartavimą teisto Benjamino Bendoraičio (43 m.), pravarde Benderis, beje, daugiavaikio tėvo, sūnus. Juo, kaip ir kitais Benjamino vaikais, rūpinasi močiutė, nes tėvai kartu negyvena.
Artūras Kizala policijos akiratyje - taip pat ne pirmą kartą. Prieš mėnesį vaikiną, namuose girtavusį ir susimušusį su dėde, "paauklėjo" asocialiai gyvenanti kaimynė - peiliu sužalojo kepenis, skrandį bei kasą. Pasirodo, sunkiai sužeistas jaunuolis gana greitai sustiprėjo ir vėl jaučiasi esąs galingas.
2001 05 01
