Sigitas STASAITIS
- Padėkite iš apgaviko atgauti pinigus, - žiniasklaidos šaukėsi penki į Šiaulius atvažiavę jaunuoliai bei jų tėvai. - Surinkęs po 5 000 litų "aferistas" pažadėjo darbą Anglijoje, o kai nuvykome į Londoną, mus ištardė, iškratė kaip nusikaltėlius ir iš šalies išgrūdo kaip šunis.
Šiaulių centre atvykęs į verslininko A. Borutos kabinetą "Akistatos" korespondentas pateko į patį konflikto sūkurį - nukentėjėliai ašarojo, pyko ir karščiavosi. Išgirdę, jog nebeatgaus didžiosios dalies sumokėtųjų pinigų, su A. Boruta net apsistumdė.
Nesitikėkite, jog "Akistata", kaip dauguma laikraščių, rašys apie geručius ir nelaimingus nukentėjėlius, o jų "neprietelių" išdės į šuns dienas. Nors dėl žmonių nesėkmės yra ir A. Borutos kaltės, tačiau daugiausia bėdų pridarė, kad ir labai nemalonu tai pripažinti, pačių apgautųjų noras... apgauti kitus.
Susiviliojo gražia reklama
Ši nesėkmė suvienijo penkis jaunus žmones: Šiaulių universitete tris kursus baigusią 21 metų Agnę, tiek pat Lietuvos kūno kultūros akademijoje prasimokiusį 22 metų Deividą iš Pakruojo, pora metų už jį vyresnį kitą pakruojiškį, jau LKKA baigusį puskarininkį Donatą, 26 metų dizainerę Margaritą bei 29 metų telšiškę verslininkę Aušrą. Visi jie Lietuvoje negalėjo rasti bent patenkinamai apmokamo darbo, o Aušros parduotuvė Žemaitijos sostinėje buvo nuostolinga. Tad visi penki nutarė ieškoti darbo (dabar tai madinga) Didžiojoje Britanijoje.
Lietuvoje net vaikai žino, jog mūsų šalies piliečiams ne tik beveik neįmanoma legaliai įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje, bet ir yra didelių problemų į ją įvažiuoti. Tad visi penki ėmė skaitinėti skelbimus, ieškodami galinčio padėti tarpininko.
Kas ieško - randa. Du iš penketuko viliojančią reklamą aptiko universiteto skelbimų lentoje, kiti trys - laikraštyje. Dauguma iš šiandieninių nukentėjėlių vienas su kitu nebuvo pažįstami, tačiau susivilioję ta pačia reklama, visi penki paskambino skelbimuose nurodytu telefono numeriu ir buvo pakviesti pokalbiui. Taip visas penketas tapo šiauliečio verslininko Arūno Borutos klientais.
Darbinti leido ministerija
Priešingai nei įsitikinę visi penki nukentėjėliai, A. Borutos negalima vadinti aferistu ar nelegaliu darbuotoju. Greičiau verslininku apsukruoliu. Šiaulių centre A. Boruta nuomojasi gražiai suremontuotą kabinetą. Matyt, tam, kad jo verslas klientams keltų daugiau pasitikėjimo, ponas Arūnas ant sienos pasikabinęs visą pluoštą pažymėjimų, leidimų ir licencijų. Perskaičius šiuos dokumentus tampa aišku, jog individuali A. Borutos įmonė turi teisę užsiimti labai plačia veikla: finansiniu tarpininkavimu, aptarnavimu, personalo atranka, klientų vežiojimu bei kažkokių kitokių paslaugų vykdymu. Negana to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija A. Borutai yra leidusi užsiimti Lietuvos piliečių įdarbinimo Didžiojoje Britanijoje tarpininkavimo veikla. Necituodami visų A. Borutos leidimų tepridursime, jog šis verslininkas turi Didžiosios Britanijos UAB "Focus Team" įgaliojimą bei vienos Lietuvos bendrovės įgaliojimą rinkti grupes kelionei į Angliją. Pamatęs tiek įspūdingų dokumentų, kas suabejos verslininko A. Borutos reputacija ir sugebėjimais? Nesuabejojo ir penki mūsų minėti Anglijon susiruošę tautiečiai.
Šitoje vietoje derėtų stabtelėti ir išsiaiškinti, kokiu gi būdu A. Boruta, sėdėdamas Šiauliuose, gali legaliai įdarbinti Anglijoje. Ir dar su ministerijos licencija!
Įstatymuose rasta spraga
Be kelių daugumai paprastų žmonių neįvykdomų sąlygų, neturinčiajam Jungtinės Karalystės pilietybės įsidarbinti Anglijoje praktiškai neįmanoma. Prieš 7-12 metų tautiečiai buvo atradę būdą - nukakę į išsvajotą Vakarų šalį prašydavo politinio prieglobsčio meluodami, neva namie yra persekiojami už religinius, komunistinius įsitikinimus ar homoseksualumą. Kol biurokratai prašymą išnagrinėdavo ir atmesdavo, praeidavo 1-3 metai, per kuriuos tautiečiai iki valiai dirbdavo ir užsidirbdavo. Šiandien politinio prieglobsčio triukas nebepavyksta. Tačiau apsukruoliai vis vien sugebėjo rasti išeitį.
Sakoma, jog įstatymą reikia apeiti įstatymiškai. Įsiskaitydami į kiekvieną Jungtinės Karalystės įstatymų raidę, apsukruoliai rado dvi galimybes pusiau legaliai prasmukti į šalį. Pirmoji - už kelių šimtų svarų sterlingų užmokestį kai kurie Didžiosios Britanijos advokatai atvykstančiajam paruošia verslo planą ir padeda gauti vadinamąją biznio vizą. Nusipirkęs tokią vizą neva steigti įmonės atvykęs lietuvis ramiai gyvena (ir dirba) ilgiausiai metus, kol vietinė mokesčių inspekcija pareikalauja verslo bei mokesčių ataskaitos. Antroji galimybė - vykti neva mokytis. Mat Didžiosios Britanijos įstatymai leidžia atvažiuoti mokytis anglų kalbos užsieniečiams net iki 60 metų amžiaus. Negana to, tokiam studentui leidžiama legaliai per savaitę dirbti iki 24 valandų.
Nelegalai nervina britus
Radus šią spragą įsisuko pogrindinio įdarbinimo industrija. Didžiojoje Britanijoje dešimtyse koledžų atsirado nesąžiningų rektorių, kurie sutinka atvykėlius, jų nė nepamatę, įrašyti į studentų sąrašus. Svarbiausia - nedorėliai rektoriai dažniausiai nė vienoje paskaitoje nepasirodžiusių "studentų" iš Lietuvos, Latvijos ar Ukrainos iš sąrašų neišbraukia. Žinoma, kol gauna kyšius. O tuo metu "studentas" nelegaliai dirba. Ir ne 24 valandas per savaitę, o po 10-12 valandų per dieną, 6-7 dienas per savaitę.
Didžiojoje Britanijoje veikia ir pogrindinės įdarbinimo agentūros, kurios neva mokytis atvažiavusius juodadarbius apgyvendina ir įdarbina. Žinoma, taip pat ne už ačiū - paprastai už 20-30 procentų nelegalaus darbininko atlyginimo.
Nelegalūs darbininkai paprastai įsitikinę, jog jie labai naudingi Didžiosios Britanijos ekonomikai, nes pigiau dirba. Tai neteisinga nuomonė, nes nelegalai užima tūkstančius darbo vietų, kurias šalies valdžia mieliau pasiūlytų savo bedarbiams, užuot mokėdama bedarbių pašalpas. Taip pat pigiau samdydamiesi nelegalai rinkoje numuša darbo jėgos kainą, kas labai nervina darbininkus britus. Nelegalai pridaro problemų kriminalinei policijai bei susirgę, nes paprastai gyvena be medicinos draudimo. Net ir kitąmet Jungtinė Karalystė neleis Lietuvos, tos pačios Europos Sąjungos, piliečiams dirbti jų šalyje.
Pasirašė gerai neperskaitę
Užsukusius į A. Borutos kabinetą Agnę, Margaritą, Aušrą, Donatą ir Deividą, žinoma, domino tik įdarbinimo klausimai, o ne anglų kalbos studijos. Išgirdę, jog dirbs Sautemptono daržovių pakavimo ceche ir gaus po 5 svarus sterlingų per valandą, visi penki sutiko, gerai neįsiskaitę pasirašė sutartį ir A. Borutai sumokėjo pinigus už paslaugas. Kiekvienam susidarė nemenka maždaug 5 000 litų suma. Tam, kad surinktų tiek pinigų, jaunuoliai skolinosi, o Aušra net uždarė savo parduotuvę. Pasak A. Borutos, jo pelnas nuo žmogaus - tik 450 litų. Likę pinigai paskirstomi kaip kyšis koledžui, perkami brangūs lėktuvo, tarptautinių autobusų bilietai, mokestis dar vienam tarpininkui - firmai iš Latvijos ir t. t.
Gudrūs ir sukti verslininkai, tačiau Jos Didenybės Migracijos tarnybos pareigūnai taip pat ne iš kelmo spirti. Jie kiaurai permato tokius "studentus" iš Lietuvos, kurių būriams kone kasdien užtveria kelią į šalį. Ir kokių tik apgavikų iš Lietuvos šie pareigūnai nėra matę: ir užsimaskavusių kunigo sutanomis, ir apsimetėlių "neregių" bei "kurčnebylių", ir Lietuvos piliečių, apsimetusių nuo A. Lukašenkos bėgančiais baltarusiais, ir ekskursantų, neva atvykusių Londone pažiūrėti... Eifelio bokšto, o kartais Big Beno, tačiau su kažkodėl mūrininko ar staliaus įrankiais lagamine.
Verslininkas jaučiasi esąs teisus
Tad mums pažįstamas penketukas irgi buvo sulaikytas oro uoste. Melas, kad visi penki atvyko mokytis, pareigūnų neįtikino, nes atvykėliai kalbėdami painiojosi. Patikrinę lietuvių daiktus, Migracijos tarnybos karininkai kažkurio užrašų knygelėje rado būsimos darbovietės adresą ir darbdavio telefoną. Tikėtina, jog pas pastarąjį jau pasiųsta policija, o mūsų penkiems nelaimėliams į pasus buvo įdėta po negražų antspaudą, o patys išgrūsti iš šalies.
Parvykę namo Agnė, Margarita, Aušra, Donatas ir Dovydas bei kai kurių jų tėvai nusiminę ir supykę nuskubėjo pas A. Borutą reikalauti grąžinti pinigus. Nors verslininkas sakosi įvykdęs visus pažadus ir dėl nesėkmės kaltina pačius nežinia ką Migracijos tarnybai prišnekėjusius keliautojus, visgi pasiūlė grąžinti po 1 600 litų. "Akistata" pasidomėjo, iš kur toks kilnumas, jei asmeninis pelnas tik - 450 litų? A. Borutos žodžiais, grąžinti pelną sutinka ne tik jis, bet ir dar viena tarpininkė - Latvijos firma.
Pasitarę sugrįžėliai nesutiko, sakėsi per teismą reikalausią visų pinigų. Dabar jie ieško daugiau "nukentėjusiųjų nuo A. Borutos". Verslininko tai neišgąsdino, jis nepuolė nieko neigti ar slapstytis, o ramiai sėdi savo kabinete. Jis korespondentui vardijo klientams įvykdęs visus įpareigojimus: įrodė užsakęs mokslus koledže, parūpinęs visus kelionės bilietus, suradęs darbą, o klientai neva patys kalti, kad susimovė kalbėdamiesi su Migracijos tarnybos pareigūnais (suprask, blogai melavo). Svarbiausia - sutartyje, po kuria pasirašė kiekvienas iš "apgautųjų", vienas punktas aiškiai sako: "A. Borutos įmonė neatsako už Didžiosios Britanijos Migracijos tarnybos ir pasienio darbuotojų veiksmus".
Melo kojos trumpos?
Istorijos moralas paprastas. Negalėdami legaliai įsidarbinti Didžiojoje Britanijoje, mūsų tautiečiai bando prasibrauti melu. Tūkstančiams pavyko - vienu metu iš Londono buvo pradėję grįžti tušti "ekskursijų" autobusai. Saugodami savo darbo rinką Jos Didenybės Migracijos tarnybos pareigūnai ėmė mūsų tautiečius tikrinti visu griežtumu, tačiau melo karuselė sukasi. Pasak žinovų, į Angliją neįleidžiama didesnė pusė savarankiškai važiuojančių melagių ir apie trečdalį pasinaudojusiųjų tokių kaip A. Borutos firmų paslaugomis. Kai demaskuoti mūsų melagiai išgrūdami iš Anglijos, prasideda kaltųjų ieškojimas. Taip, tokie kaip A. Boruta elgiasi neetiškai, nes moko meluoti. O pamokyti tautiečiai juk patys bando apgauti Jos Didenybės Migracijos tarnybos pareigūnus. Po to neretai patys jaučiasi apgauti, verkia netekę didelių pinigų.
Autoriaus nuotr.
Už gerus komisinius A. Boruta mūsų juodadarbiams paruošia įtikinamą legendą. Nuvykus tereikia mokėti įtikinamai meluoti.
( Boruta1 );
Siųsti melagių grupes į Angliją A. Boruta turi net ministerijos leidimą (kairėje) ir Anglijos bendrovės "Focus Team Ltd" licenciją.
( Boruta 2 );
Nesėkmingai bandžiusieji apgauti Jos Didenybės Migracijos tarnybos pareigūnus lietuviai dabar patys jaučiasi apgauti ir reiškia pretenzijas pažadus įvykdžiusiam A. Borutai.
( Boruta 3 ).
