Lietuvos AIDS centro užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Baltijos tyrimai” atliko šalies gyventojų apklausą, kuri parodė, kad jei šeimos narys užsikrėstų ŽIV, tai nuslėpti nuo visuomenės norėtų 71 proc. miesto ir šiek tiek mažiau - 60 proc. - kaimo gyventojų. 21 proc. gyventojų atsakė, kad nuo visuomenės neslėptų artimųjų ŽIV diagnozės.
Pagal amžiaus grupes, daugiausiai - 70 proc. - tai nuslėpti stengtųsi jaunimas (15-29 metų), šiek tiek mažiau - 66 proc. - vyresnio ir mažiausiai - 59 proc. - pensinio amžiaus apklausoje dalyvavusių gyventojų.
Labiau artimųjų šeimos narių užsikrėtimo ŽIV paslaptį norėtų laikyti moterys. 66,1 proc. respondenčių atsakė, kad nuslėpti šeimos narių ŽIV diagnozę nuo visuomenės norėtų; 20,4 proc. teigė, jog nenorėtų, ir 13,4 proc. - nežino ar į klausimą neatsakė. Tarp vyrų atitinkamai 62,8 proc., 17,5 ir 19,8 proc.
Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai nuo visuomenės artimųjų ŽIV diagnozę norėtų slėpti aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, o mažiausiai - nebaigtą vidurinį.
Pagal užsiėmimą, daugiausiai šeimos narių užsikrėtimo ŽIV nuo visuomenės neslėptų pensininkai (23,6 proc.) ir darbininkai (20,6 proc.), o labiausiai tai nuslėpti norėtų ūkininkai, žvejai ir namų šeimininkės.
Pagal šeimos pajamas, mažiausiai nuo visuomenės slėpti artimųjų užsikrėtimą ŽIV norėtų mažas pajamas (iki 500 litų) gaunantys respondentai. Didėjant pajamoms, daugėja ir žmonių, kurie norėtų tai nuslėpti nuo visuomenės.
Šių metų liepos pradžios AIDS centro duomenimis, ŽIV diagnozuota 805 asmenims, iš kurių 731 vyras ir beveik 10 kartų mažiau moterų - 74. Dauguma - 81 proc. ŽIV užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus.
Nuo 1988 metų Lietuvoje AIDS diagnozuota 61 asmeniui, iš kurių dėl AIDS mirė 26 žmonės ir 29 yra mirę nuo priežasčių, nesusijusių su AIDS.
Gyventojų apklausos tyrimą finansavo Atviros Lietuvos fondo visuomenės sveikatos programa.
