Sigitas STASAITIS
(Tęsinys. Pradžia "Akistata" Nr. 54)
"Gaidžiui" - kiauras šaukštas
"Atstumtųjų" kastos gyvenimas, žinoma, sunkesnis. Jiems - blogiausi (paprastai arčiausiai "parašos") gultai, sunkiausi darbai. "Gaidžiai" negali net liestis prie "normaliųjų", jų daiktų, maisto ir net stalo. Dažnai kolonijoje "gaidys" neturi teisės net liesti durų rankenos, tad kantriai laukia, kol eidamas "normalusis" atidarys duris ir praleis paskui save. Tam, kad "bachūras" per klaidą nesusiterštų, "gaidžių" indai būna kaip nors pažymėti. Pavyzdžiui, puodeliai ir šaukštai praduriami vinimi, tad tenka kaskart geriant karštimą kentėti, puodelio skylę laikyti užspaudus pirštu. Atvežtas į naują įkalinimo vietą "gaidys" privalo pats prisipažinti apie savo statusą, kad nepažemintų "normaliųjų" su jais prisėdęs už bendro stalo. Šią svarbią savo gyvenimo aplinkybę nuslėpęs "gaidys" rizikuoja būti mirtinai sumuštas.
Tačiau klaidinga galvoti, jog atstumtųjų kastos kalinys absoliutus beteisis. Taip, tokį galima sumušti, jis dažniausiai nedrįs priešintis, tačiau tam turi būti priežastis, kitaip agresyvus elgesys bus palaikytas "bezpridielu" ir gali tekti už tai atsakyti prieš normaliuosius. Neskolingo "gaidžio" negalima apiplėšti, o jį panaudojus darbui ar seksui privalu atsilyginti keliomis cigaretėmis ar saldainiais.
Kad mažiau kentėtų, tiek tardymo izoliatoriuose, tiek kolonijose "atstumtieji" laikomi atskirose kamerose. Jose kolektyvas tuoj pat susisluoksniuoja į savo hierarchiją - vieni tampa "atstumtųjų" lyderiais, kiti - "atstumtieji" tarp "atstumtųjų". Įkalinimo įstaigos "gaidžių" lyderis - įtakinga figūra, kurią vengiama užkabinti. Pavyzdžiui, įsiutęs jų vadas įsakys kokiam "šliapai" tave pabučiuoti į lupas visiems matant. Kas, kad užduotį atlikęs "gaidys" gali būti spardomas iki kraujais vems - "gaidžio" pabučiuotasis automatiškai tampa "gaidžiu" ir patenka į "pažemintųjų" kastos vado valdžią.
Klaidos bus primenamos
Kalinių moralė dvejopa. Jie pateisina pačius žiauriausius nusikaltimus laisvėje, nes iš to gyvena. Tačiau neduokdie įkliūsi vogdamas įkalinimo vietoje. Likimo draugams draudžiama net meluoti. Ir apskritai privalai atsakyti už kiekvieną savo žodį - tai taip pat vienas iš nerašytų kalinių įstatymų. Paskutinis įstatymas, kurio bukiausieji kaliniai nesugeba suvokti - savo teisybę, net ir suktą, visada įrodys stipresnis ir įtakingesnis. Pavyzdžiui, pakelti nuo žemės nukritusią duoną ar cigaretę laikoma "gaidišku" poelgiu. Senas "zekas" ramiai pakels, o klausiančiai į jį sužiurusiam naujokui paaiškins: "Nukrito ant popieriuko".
Beje, tikrąją savo tragedijos priežastį publikacijos pradžioje minėtas Andrius sužinojo po daugelio metų, kai buvo jau degradavęs narkomanas. Tuomet triukšmą kėlęs "pachanas" jokios sesers neturėjo, o jo išprievartauta Angelė - vieno įtakingo kriminalisto žmonos sesuo. Operatyvininkas rado bendrą kalbą su išdaviku "pachanu", kad šis kaip reikiant pamokytų įstatymais nesutramdomą įtakingo tėvo atžalą. Pažemintas Andrius niekada nebeatsitiesė. Palaidojęs tėvus susidėjo dantis, o likusį paveldėtą turtą prapylė. Šiandien jis renka butelius Šiaulių sąvartyne ir niekam nepasakoja apie savo praeitį.
Dauguma bijo pirmosios suėmimo dienos, galvoja, jog iš karto gali būti užpulti, kaip mūsų pažįstamas Andrius. Tai klaidinga nuomonė. Į kamerą įvesto naujoko niekada niekas nepuls, nes niekas nieko nežino (o gal jo draugai stipresni už tavuosius?). Naujas žmogus kurį laiką stebimas, kaip elgiasi, ką kalba. Protingas naujokas pats irgi stebės kamerą, stengsis suvokti, kas ir kaip, daugiau klausys, mažiau kalbės. Tik apsipratęs kvailys patiki, kad jei jo neliečia, tai, ko gero, visi draugai. Toks, žiūrėk, jau ir prisišnekėjęs ant savo galvos. Net menkiausia klaida nebus užmiršta, o panaudota prieš tave tinkamiausiu momentu.
Melo kojos visur trumpos
Pirmą kartą į Tardymo izoliatorių už plėšimą pakliuvęs šiaulietis Viktoras likimo draugams panoro sudaryti tikro vyro įspūdį ir pasakodamas apie savo nusikaltimą gerokai viską pagražino. Vyrai pasiklausė, palingavo galvomis ir lyg užmiršo. Kur gi ne! Vieną dieną prižiūrėtojas į kamerą atnešė Viktorui "abjeboną" - kaltinamąją išvadą. Šis norėjo tyliai ją paslėpti savo daiktuose, tačiau nespėjo.
"Viki, duok žurnaliuką paskaityti", - paprašė vienas iš senų kalinių. Vaikinas būtų daug davęs, kad būtų galėjęs atsisakyti, tačiau kaip neduosi autoritetui. Šis ilgai skaitė, paskui priėjo pašaipiai išsišiepęs: "Įdomiai čia mentai rašo. Tu kliuksėjai, kad atkalei krūtą diedą ir atėmei jo dolcus. O mentas rašo, kad užpuolei 73 metų senę ir nuplėšei jos rankinę su 15 litų. Gal ne apie tave rašo?"
Kitas plėšikėlis radviliškietis Saulius buvo gudresnis. Apie gyvenimo normas už grotų jis daug klausinėjo savo draugų ir pakliuvęs į Tardymo izoliatorių, neapsimelavo pasakodamas apie savo praeitį. Perspėtas žinojo, kad kameroje naujokui reikia vengti lošti kortomis - apsuks. Tad pakviestas prisidėti atsisakė - paaiškino nelošiąs. Dienos bėgo, vien gulėti žiūrint į lubas vaikinui veikiai atsibodo, vieną dieną ir jis prisėdo prie kortuotojų.
Problemas sprendžia ir pinigai
"Tu gi sakei, kad neloši! - staiga priminė kortuotojas Kęstas, kai Saulius paėmė išdalintas iš cigarečių pakelių padarytas kortas. - Negerai meluoti žmonėms. Tu mentams meluok, o ne bachūrams".
Saulius mintyse keikė save už neapgalvotą žodį. Būtų tuomet pasakęs "nenoriu" - kitas reikalas. Kęstas nusileido, klaidą pasiūlė užmiršti, jei Saulius suloštų "iš ponto" (iš ko nors). "Pontu" pasiūlius vieną šokoladinį saldainį, Saulius lengviau atsikvėpė ir sutiko - nors saldumynų neturėjo, žinojo, kad motina jau ruošia siuntinį. Šiandien Saulius žino, kad Kęstas pats darė kortas, pats jas ir pasižymėjo, o tądien atsikvošėjo pralošęs du šimtus saldainių.
Kęstas buvo sukalbamas vyras, sutiko saldainius iškeisti į 50 litų. Arba į "kiešarą" - siuntinius iš namų. Dabartinių kalinių moralė tokia pašlijusi, jog už pinigus ar gerą "kiešarą" autoritetai pasiruošę net į draugystes su "gaidžiu". Saulius korespondentui pasakojo pats matęs turtingą "gaidį" zonoje Vilniuje prie vieno stalo su rimtais "bachūrais"! Saulius apdairiai nutylėjo ir nekišo liežuvio. Jo manymu, "gaidžiui" nuolaida padaryta už kas mėnesį iš namų gaunamus 400-500 litų. Žinodamas kalinių moralę Saulius įsitikinęs, jog jei "gaidžio" "šildymas" iš laisvės ir siuntiniai pasibaigtų, vyrai jam greitai primintų "nuskriaustojo" kastą ir vietą.
Praktiški patarimai pradedančiajam
Publikacijos pabaigoje pabandysime apibendrinti prityrusių kalinių patarimus pirmą kartą patenkančiajam už grotų.
Jei ko nežinai, nebijok vyrų pasiklausti, o patarimus įsidėk į galvą. Taisyklės, kad kam nors valgant ar "buchinant" (geriant arbatą) "parašoje" neatsiklausus negalima net nusišlapinti, tau du kartus niekas nekartos.
Likimo draugams nemeluok. Geriau nieko neatsakyk, nutylėk, bet nesakyk netiesos. Melas laikomas prasižengimu, kuris bus primintas pačiu tau netinkamiausiu momentu.
Kuo mažiau kalbėk, daugiau klausykis kitų. Žinok, kad pagal kalėjimo įstatymus tu neprivalai niekam nieko aiškinti. Jei kas pristojo įkyriais klausimais, pats pasidomėk: "O dėl ko manęs to klausinėji?"
Niekada nieko nekaltink tuo, ko negali įrodyti. Apkaltintajam būtinai bus perduoti tavo žodžiai ir jis įniršęs atbėgs aiškintis.
Kaliniai mėgsta likimo brolius provokuoti lemtingai klaidai. Suimtojo N. buvo paklausta, ar jis tikras vyras, ar su žmona yra užsiiminėjęs oraliniu seksu. Žinoma, norėdamas pasirodyti esąs "kietas", N. atsakė teigiamai. Po kelių mėnesių tas kalinys gavo leidimą ilgalaikiam pasimatymui su žmona. Grįžusio į kamerą N. lyg tarp kitko buvo pasiteirauta, ar jis su žmona bučiavosi. Neįtardamas klastos N. atsakė teigiamai. "Tai tu gaidys, jei žmonai kišai į burną, o po to ten pat bučiavai?" - kaliniui buvo mestas labai rimtas kaltinimas. N. jau buvo padaręs ir daugiau klaidų, tad šiandien gyvena pas "nuskriaustuosius". Paskubėjęs pagirti kokį nors seną savo bičiulį ir prisipažinti su juo gėręs degtinę gali sužinoti, jog gėrei su šiandieniniu "gaidžiu". Tai dar viena labai kebli situacija.
Nesiduok provokuojamas kvailoms išmonėms. Jei palieptas šauksi per langą, kalėjimo prašydamas suteikti tau pravardę, greičiausiai visam laikui tapsi kokiu nors niekingu Autu ar Pirdžium. Gali būti, jog koks nors kvailys ant tavęs užsisės su savo "bajeriais". Paaiškink, kad tesieki ramybės, už kurią esi pasiruošęs kautis iš paskutiniųjų.
Vagys ir plėšikai liguistai saugo savo nuosavybę - nepasiklausęs nepaimk net laikraščio. Vagystė iš savų - itin rimtas nusikaltimas.
Laivėje vieną kartą nusikaltęs nepraturtėsi. Nusikalsdamas nuolat anksčiau ar vėliau pakliūsi. Jau šiandien pasidomėk, ar bus, kas tuomet tau neš "kiešarą" (siuntinius). Patikėk - kalinio statusas labai nuo to priklauso. Jei esi artimųjų gerai "šildomas", tau daug kas bus atleista. Draugauk su kraštiečiais, su jais dalinkis "kiešaru", tuomet atėjus juodai dienai bus kas ir tau pagelbėja.
Vertink ne tik draugus, bet ir tavo atžvilgiu geranoriškai nusiteikusius žmones. Anksčiau ar vėliau suprasi, kad smurtas, juolab "biezpridielas", tiek laisvėje, tiek už grotų būtinai atsisuks prieš tave patį. Negi turi per mažai priešų, kad didintum jų skaičių? Kita vertus, niekuo nepasitikėk. Nepaisant skambių pareiškimų bei priesaikų krauju, dauguma nusikaltėlių išduoda savo sėbrus. Skundimas kolonijose - įprastas dalykas. Nenustebk, kad autoritetingi seni "zekai" net pačius nedoriausius poelgius "išvartys" jiems naudingu rakursu.
Kuo dažniau prauskis, nes ne vienas "gaidžiu" tapo vien dėl nevalyvumo. Nuo ilgo sėdėjimo bei vitaminų stokos net ir švariausias kojas, o vėliau ir kūną užpuola šunvotės. Valykis dantis, nes nuo "čefyro" (arbatos) jie labai trupės ir ges.
Kol kameroje nesi kaip reikiant apsipratęs, nežaisk azartinių žaidimų "iš ponto". Žinok, kad ne vienas pradėjęs žaisti iš, atrodytų, nekaltų atsispaudimų ar privalomų išgerti puodelių vandens, galop lieka skolingas labai dideles pinigų sumas. Be to, naujoko noras pakilti nuo žaidimų stalo, varžovui nedavus progos "atsigrajinti", greičiausiai bus pavadintas nederamu elgesiu.
Jei nesi tikras, kad pajėgsi grąžinti, nesiskolink.
Stenkis vengti samdytis atlikti darbą už "pontą" (užmokestį), pavyzdžiui, iššluoti grindis už kelias cigaretes. Nors samda nelaikoma "padla" (nusižengimu), tačiau kaliniai negerbia dirbančiųjų. Netrukus tau bus siūloma vis daugiau ir vis nemalonesnių darbų, o užmokestis tik mažės. Atsisakęs greičiausiai turėsi savo teises įrodinėti kumščiais.
Nesiskųsk Tardymo izoliatoriaus darbuotojams net dėl menkiausios smulkmenos - turėsi rimtų problemų.
Negalvok, kad perskaitęs šia publikaciją tapai tikru kalėjimo įstatymų žinovu. Geriau gyvenk taip, kad už grotų niekada nepakliūtum. Neužmiršk, jog net geriausias kalėjimas blogiau už prasčiausią laisvę.
