Sigitas STASAITIS
Ekonomistai vienbalsiai tvirtina, jog Lietuvos ekonomika kyla, gyventi lengviau. Tai girdėdami paprasti žmonės tik raukosi ir choru atšauna nejaučią jokios gerovės. Vieno fakto nenuginčys niekas - Lietuvoje tampa smagiau bent... kalėti. "Akistata" apsilankė Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir įvertino kapitaliai bei dailiai remontuojamas kameras.
Šiauliai jau pusantro šimto metų blogas miestas. Kodėl? Ogi dar 1823 metais šiame gūdžiame carinės Rusijos imperijos mieste (ką ten mieste, tuomet dar visai miestelyje) buvo pastatytas pirmasis kalėjimas. Šiauliai tikrai buvo pasileidęs miestas, nes pirmasis, Baltuoju vadintas kalėjimas netrukus tapo per ankštas. Tada rūstūs caro valdininkai pasirūpino, kad kitoje gatvės pusėje būtų sumūrytas naujas, didesnis kalėjimas. Šiauliai, matyt, tikrai buvo blogio įsikūnijimas, nes naujas kalėjimas suprojektuotas tiems laikams labai didelis - skirtas net 150 kalinių. "Valdiškas namas" labai solidus - iš raudonų plytų, apjuostas tokių pat plytų aukšta tvora.
Naujasis "raudonasis" kalėjimas pradėtas naudoti 1911 metų vasarą. Per Pirmąjį pasaulinį karą čia rusai kalino vokiečius ir lietuvius, po to vokiečiai - rusus ir lietuvius, dar vėliau - lietuviai lietuvius. Žodžiu, nuo 1911-ųjų pasikeitė net penkios valdžios. Ir joms visoms Šiaulių kalėjimas buvo nepaprastai reikalingas.
Šiaulių kalėjimas 1922-aisiais buvo pavadintas Sunkiųjų darbų kalėjimu, sovietmečiu - Tardymo izoliatoriumi, tačiau ne tai svarbiausia - kalinių prie kiekvienos valdžios vis daugėjo, o lėšų pastato kapitaliniam remontui nė viena valdžia neskyrė. 1921 - 1925 metais 150 vietų kalėjime tūnodavo po 600-700 kalinių, o kartais net 1 000. Tiesa, pirmaisiais sovietinės valdžios metais prie raudono carinio pastato buvo prijungtas baltų plytų korpusas, bet jis tapo ankštas vos jį pastačius.
Nuo tada Šiaulių tardymo izoliatoriuje atsirado 104 kameros, bet jose susispaudusius kalinius teko guldyti net ant trijų aukštų gultų. Izoliatoriaus administracijai sunkiausi buvo 1993 - 1994 metai, kai per šventes policininkai iš miestų areštinių suveždavo iki pusantro tūkstančio suimtųjų! Tada suimtiesiems kartais tekdavo pasnausti ir keičiantis guoliu. Sovietmečiu Šiauliuose net buvo juokaujama: "Prakeikta caro vyriausybė - šitiek metų engė prie imperijos prijungtą Lietuvą ir nesugebėjo rasti vieno kito milijono rublių naujiems kalėjimo priestatams ar bent kapitaliniam remontui".
Nors Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovai jau daug metų po truputį remontuodavo patalpas, tačiau lėšų kapitaliniam remontui valstybė skyrė tik pernai. 2004-aisiais surasta 350 000 litų, šiemet - 450 000 litų.
- Vienai televizijos korespondentei parodėme, kokie atliekami darbai, paaiškinome, kodėl suremontuoti vieną kamerą neužtenka ir 10 000 litų, o vakare per žinias ją girdime ironizuojant, jog vienos kameros remontui išleidžiame gerokai daugiau nei kaštuotų suremontuoti visą butą, - kiek nusivylęs žurnalistais "Akistatai" kalbėjo Tardymo izoliatoriaus viršininko pavaduotojas J. Žilinskas. - Mes juk ne kosmetinį remontą atliekame, kameras ne "dėl akių" padažome, o remontuojame iš pagrindų!
Nutaręs, kad "Akistata" informacijos neiškreips, pavaduotojas pašaukė kolegą - pavaduotoją ūkio reikalams Joną Vyšniauską, kuris šios publikacijos autorių maloniai sutiko pavedžioti po kalėjimą ir parodyti, kas ir kaip.
Prižiūrėtojas atrakina vieną iš dar neremontuotų kamerų. Vaizdas slogus - "prie caro maro" balintos lubos pilkos, sienos juodos ir nutriušusios, grindų betonas išdilęs bei ištrupėjęs. Langą dengia iš virbų suvirintos tokios tankios grotos, kad net šviesa nepasidžiaugsi, o praverti langą gali visai užmiršti. Kameros kampe netoli durų kabo tokio senumo kriauklė, jog ima nuostaba, kad ji dar iš viso laikosi nesubyrėdama. Na o tualetas iš viso ne silpnų nervų skaitytojams - kameros kampe prie durų, lyg paminklo pjedestalas, stūkso betoninis pusmetrio paaukštinimas, kurio viduryje - turkiška tupykla su skyle. Dar nekalėjusiesiems paaiškiname - tai emaliuota anga. Tūpkis virš jos ir taikyk į skylę. Žodžiu, tu tupi ant "pjedestalo", o kiti kaliniai grožisi tamstos didinga susirietusia figūra. Ir uosto...
Nuo suklypusių geležinių trijų aukštų gultų atsisuka kokios aštuonios plikos galvos ir ima burbėti apie savo teises. Supratęs, jog kaliniai nenori fotografuotis, prižiūrėtojas tyliai užrakina duris, paaiškindamas nenorįs kalinių nervinti, nes jie vėl ims rašinėti skundus. O gal net maištauti.
Ką gi, žingsniuojame į jau ištuštintą kamerą. Čia korespondentui tampa aišku, kodėl toks brangus remontas - darbininkai išdaužo ir grindų betoną, ir sienų tinką iki pat carinių plytų, nes per šimtmetį net betonas sutrūnijęs, paėstas pelėsių bei grybelio. Kol vieni remontininkai klijuoja modernias grindų plyteles, kiti keičia langus, grotas ir net kameros duris. Pavaduotojas J. Vyšniauskas žurnalistui parodo, kaip suremontuotose kamerose kaliniai galės kada panorėję prasiverti langą ir išvėdinti dūmus - Lietuvos įkalinimo įstaigose nerūkančiųjų beveik nėra. Čia pakliuvę beveik visi pradeda rūkyti.
Pasak J. Vyšniausko, stengiamasi viską padaryti kuo pigiau ir geriau. Štai naujas kamerų duris apsiėmė suvirinti įkalinimo įstaiga prie Vilniaus 2-ųjų pataisos namų. Kolegoms dirbama labai pigiai - dvigubos metalo durys kainuoja nei daug, nei mažai - 1 800 litų.
Suremontuotose kamerose akį džiugina viskas - ir žymiai gražesnės, nebe tokios tankios ir nebe taip slegiančios grotos, ir šviesios sienų spalvos, ir nauji platesni gultai. Tačiau bene labiausiai žvilgsnį patraukia nauji tualetai. Nors tupyklos liko tokios pačios, tačiau nuo kameros erdvės atskiriamos dviem sienelėmis su durimis.
Pagaliau sulaukėme progreso - paprasta Šiaurės Lietuvos suimtasis galės bent nusilengvinti kaip žmogus, o ne kaip tupintis smirdantis paminklas.
Pavaduotojas J. Vyšniauskas pridūrė, kad remontuojant iš karto į tualetų kriaukles atvesti vamzdžiai, kuriais už metų kitų tekės ir karštas vanduo, taip pat suimtųjų pageidavimu įrengiama daugiau elektros lizdų, priverstinės ventiliacijos sistema.
Korespondentas teiraujasi, kodėl darbams nepanaudojami patys suimtieji.
- Turime ūkio brigadą iš Šiaulių tardymo izoliatoriuje trumpas bausmes atliekančių nuteistųjų, tačiau tarp jų labai mažai specialistų, - paaiškina J. Vyšniauskas. - Jie dirba labai lėtai ir, kas blogiausia, labai nekokybiškai. Izoliatoriuje dabar vis daugiau jaunimo be jokios darbo patirties. Tokiems galima patikėti tik ką nors nešioti ar šluoti. O kai kaliniai imasi mūryti ar tinkuoti, tai iškart nusiteik, kad greičiausiai teks viską perdaryti.
Tarpukario laikų valdininkai Šiaulių kalėjimą buvo pavertę Sunkiųjų darbų kalėjimu. Jau tada jie suprato, jog kaliniams, net proletarams komunistams, kurių Šiauliuose kalėjo gana daug, galima patikėti tik akmenis skaldyti bei tampyti. Dabar sunkiųjų darbų kalėjimus draudžia Europos sąjunga, o lengvų darbų kaliniams trūksta. Tačiau tai jau kita tema.
Prieš atsisveikindamas pavaduotojas J. Vyšniauskas priduria, jog jau suremontuota per pusę kamerų.
- Kaip patys kaliniai reaguoja į remontą? Pyksta, - paaiškina pavaduotojas ir ima juoktis. - Rašo skundus, kodėl dar ne visos kameros suremontuotos, kodėl kai kurie jų priversti tūnoti senose priplėkusiose carinėse kamerose.
Sovietmečiu prie J. Stalino buvo dainuojama: "Ir gyventi tapo linksmiau". Daug tautiečiai bėdojasi, jog po Nepriklausomybės Lietuvoje gyventi vis dar nelinksma. Vienintelė paguoda, kad bent kalėti bus linksmiau - ne tik remontuojamas Šiaulių tardymo izoliatorius, bet ir Kaune ką tik duris atvėrė naujas modernus Tardymo izoliatorius.
Tai dar ne viskas. 2007 metais planuojama pradėti naujo Šiaulių tardymo izoliatoriaus priestato su 25 kameromis bei advokatų kambariais statybą, kurios sąmata - 7 milijonai litų. Manoma sutvarkyti ir kalinių pasivaikščiojimo kiemelį, patinkuoti išorines sienas, baigti interjero darbus.
Be abejo, atsiras nemažai skeptikų, sakančių, jog šventvagiška leisti milijonus plėšikų ir vagių gerovei, kai šalyje tūkstančiai skurstančiųjų. Tačiau ką besakytume, suimtieji irgi žmonės. Patikėkite, jie labai kenčia neturėdami laisvės, negana to, dėl perpildytų priplėkusių kamerų daug jų serga džiova ir nervų ligomis. Tegul suimtieji turės bent šviesias, išvėdintas kameras ir žmogiškas tupyklas.
S. Stasaičio nuotr.
Prakeikta carinė valdžia - dėl ko Šiauliuose pastatė tokį mažą kalėjimą?
(STI-001);
Beveik šimtą metų kapitaliai neremontuotos kameros gali įvaryti depresiją net tvirčiausių nervų kaliniui.
(STI-002; STI-003);
Senosios kamerų tupyklos įrengtos taip, kad atsitūpęs nusituštinti suimtasis tampa paminklu. Kaliniai net įvedė etiketą - kai valgoma draudžiama tūptis ir atvirkščiai.
(STI-004);
Senosios grotos paprasčiausiai privirintos. Nei langą praversi, nei šviesa pasidžiaugsi.
(STI-005);
Remontininkai tinką ir betoną išdaužo iki pat plytų - tai sunkus ir brangus darbas.
(STI-007);
Naujas tualetas bent nežemins nusilengvinti sumaniusio kalinio, jis nebetupės visiems prieš akis.
(STI-008);
Sutikite - suremontuotos kameros gražesnės nei daugelio mūsų butai!
(STI-009);
Naujos grotos iš nusikaltėlių atims laisvę, bet ne gryną orą.
(STI-010);
