Policijos tyrimas atskleidė neįtikėtiną Lietuvos merginų "eksporto" į Jungtinius Arabų Emyratus mastą: laikraštis "LT" rašo, kad per kelerius metus trys "modelių agentūros" į arabų lovas pristatė daugiau nei 1500 merginų. Dalis jų - nepilnametės.
"Merginoms labai patinka. Jos jaučiasi princesėmis, nes jas "dulkina" princai", - policijos žiniomis, taip yra pareiškusi modelių agentūros, po kurios iškaba slėpėsi jaunas prostitutes arabų šeichams vežusi sąvadautojų kontora, šeimininkė.
Vilniaus policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai baigia tirti didelę prostitucijos bylą, kurioje jau apklausta apie 100 merginų. Jas sostinėje veikusios modelių agentūros "Vita Luci" ir "Perspektyvus modelis" buvo išvežusios į Jungtinius Arabų Emyratus vietos aukštuomenės pasismaginimui.
Didžiulė prieš metus pradėta byla buvo suskaidyta į dvi dalis: Klaipėdoje veikusios Daivos Mondeikienės modelių agentūros DM veiklą tiria Policijos departamentas, o Vilniaus agentūrų - sostinės ONTT. Beje, pas D.Mondeikienę aptiktuose sąrašuose - maždaug tūkstančio merginų duomenys.
O vilnietiškoji "Vita Luci", policijos žiniomis, arabams buvo išvežusi apie 500 merginų. Šiuo metu Vilniaus byloje yra 5 įtariamieji, tačiau iki tyrimo pabaigos planuojama įtarimus pateikti dar keliems asmenims. Tarp įtariamųjų - ir "Vita Luci" vadovė Marija Damaševičiūtė bei viena iš "Perspektyvaus modelio" vadovių R.Mikalauskaitė. Pastaroji iki šiol slapstosi (manoma, užsienyje, paskelbta), jos paieška.
Šios agentūros kelerius metus arabų šeichams ir jų draugams vežė lietuvaites. Merginos į Emyratus būdavo vežamos grupėmis nuo 3 iki 10, pas arabus jos užsibūdavo iki dviejų savaičių. Šeichai pageidaudavo jaunų merginų - vyresnių nei 19 metų nepriimdavo. Stengdamiesi įtikti klientams sąvadautojai gabendavo net keturiolikmetes. Dabar jiems tai gali atsirūgti - už pelnymąsi iš nepilnamečių prostitucijos gresia nuo 2 iki 8 metų nelaisvės.
Agentūroms tokios daugybės merginų reikėjo todėl, kad šeichai kaskart pageidaudavo "šviežienos". Jiems net netikdavo nors ir naujos, bet pas kitus vietos turtuolius jau pasidarbavusios kekšės.
Agentūrų darbuotojai ieškodavo merginų visoje Lietuvoje - važinėdavo po miestų ir rajonų mokyklas, kalbindavo jas gatvėse, klubuose. Tinkamiausiomis verbavimui buvo laikomos mergaitės iš neturtingų šeimų. Bet pasitaikydavo ir net labai pasiturinčiai gyvenančių šeimų atžalų.
Policininkus stebina tėvai - jie lengva ranka rašydavo sutikimus, kad jų nepilnametės dukros būtų vežamos į užsienį.
Emyratuose ne visoms merginoms tekdavo tenkinti seksualines arabų užgaidas: šeichas iš grupės paprastai pasirinkdavo 1-2, o kitos tiesiog linksmai leisdavo laiką.
Tiesa, kai kurioms tekdavo pasidarbuoti lovose su šeichų draugais ar tarnais. Policininkams teko raustis užsienietiškuose žurnaluose ir interneto svetainėse ieškant šeichų - merginos net jų vardų nežino, atpažįsta pagal išvaizdą. Tarpusavyje klientus jos vadindavo pravardėmis: Musė, Arklys, Benas, Stalčius (taip jį praminė dėl atsikišusio žandikaulio).
Už vieną išvyką merginos gaudavo trečdalį uždirbtos sumos - nuo 500 iki 2 tūkst. JAV dolerių (porą tūkstančių gaudavo tik uoliausios "lovos darbininkės").
Agentūrų veikla buvo tokia milžiniška, kad vienu lėktuvu iškart skrisdavo kelios merginų grupės, skirtos skirtingiems šeichams. Emyratuose jos sutikdavo "koleges" iš Ukrainos, Brazilijos, kitų šalių.
Bylą tiriantys pareigūnai sako esą priblokšti šios kartos (dauguma byloje figūruojančių merginų gimusios 1984-1987 m.) mąstymo: joms atrodo visiškai normalu mylėtis už pinigus. Bet ne visos tęsia prostitutės karjerą - kai kurios dabar dirba, mokosi aukštosiose mokyklose. Kai kurios jau spėjo ištekėti. Pastarosios dabar labiausiai graužiasi - doras žmonas į apklausas tampo policija, ateityje teks liudyti teisme. O kai kurios, pasak pareigūnų, lankosi pas psichologus - jos nebesugeba tenkintis vienu vyru.
