Tragiškas nelaimėlės likimas
Irena ZUBRICKIENĖ
Savaitgalį Marijampolės pakraštyje esančiame vandens telkinyje buvo aptikta skenduolė. Pareigūnams ilgai sukti galvų atpažįstant nelaimėlę nereikėjo - tai jiems puikiai pažįstama marijampolietė Irma Valackaitė, birželio pradžioje galėjusi švęsti savo 19-ąjį gimtadienį.
Vandenyje plūduriuojančią skenduolę pirmasis pamatė pavakare su savo vaikais atėjęs pažvejoti marijampolietis. Įžvalgus vyras iškart suprato, kad iš vandens kyšo nedidelio ūgio žmogaus kūnas ir drabužiai, tačiau, norėdamas apsaugoti nuo baugaus vaizdo vaikus pasakė, kad tai lėlė, nuvedė juos nuo tvenkinio ir paskambino į policiją.
Ištraukus kūną, konstatuota, jog išorinio smurto žymių ant merginos kūno nepastebėta. Kūnas jau pradėjęs irti - vadinasi, po vandeniu išbuvęs kelias dienas ar net savaitę. Ant kranto buvo likusi Irmos striukė ir vienas batas. Kitas batas tebebuvo ant skenduolės kojos. Ant kranto taip pat aptikta buvusių išgertuvių pėdsakų - du vienkartiniai puodeliai su gėrimo, turinčio alkoholio kvapą, likučiais.
Pastaruoju metu Irma gyveno su gerokai vyresniu bičiuliu. Šis dienomis išeidavo į darbą, o viena likusi mergina dažniausiai ieškodavo kompanijų. Sugyventinei kartais nepareidavus nakvoti, vyriškis jos neieškodavo, nes Irma netrukus sugrįždavo. Taip buvo ir lemtingąjį kartą - prieš savaitę iki surandant skenduolę. Sugyventinis į policiją kreipėsi tik po 3 dienų, kai jam atrodė, jog draugužė nežinia kur užsibuvusi per ilgai. Kur ieškoti Irmos, vyriškis esą nenujautė. Prireikė dar 4 parų, kad pražuvėlės likimas išaiškėtų.
Nustatyta, kad dieną, kai iš ryto paskutinį kartą matėsi su sugyventiniu, Irma laiką leido su irgi gerokai vyresniu marijampoliečiu Deividu B., kuris policijos pareigūnams pažįstamas nuo vaikystės ir yra teistas bei sėdėjęs "zonoje", iš kurios buvo neseniai parėjęs. Ar Deividas buvo kartu su Irma prie minėto tvenkinio prieš tragišką įvykį, kol kas nežinoma, nes pareigūnai jo dar neapklausė. Kol kas labiausiai linkstama manyti, kad lemtingąjį vėlų vakarą Irma greičiausiai buvo neblaivi ir galėjo pati įkristi į tvenkinį, prie kurio leido laiką. Vis dėlto neatmestos ir kitos versijos - nusikaltimo arba savižudybės. Tai labai priklausys nuo teismo medicinos eksperto išvadų, galbūt ir nuo atsirasiančių liudininkų parodymų.
Irmos Valackaitės neilgas gyvenimas buvo gana splavingas. Mergaitė užaugo su asocialia motina, kuri pastaraisiais metais neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, yra gyvenusi ir vaikų namuose. Kur ši teista moteris glausdavosi, ten būstas tapdavo lindyne, perėjūnų ir orgijų kėlėjų užeiga. Visa tai matydavo ir girdėdavo mažametė Irma, o paaugusi būdavo priversta būti motinos kasdienybės įvykių dalyve. Mergina, pasukusi gimdytojos keliu, ne kartą buvo kreipusis į policiją kaip nusikaltėlių auka, o neseniai pati išklausė teismo apkaltinamąjį nuosprendį vienoje smurto istorijoje, kai ji, motina ir abiejų bičiulė, 4 vaikų motina, bjauriai išsityčiojo iš nepilnametės vaikų namų auklėtinės, pasikviestos į svečius. Po šio nuosprendžio Irma nebuvo suimta - jai paskirta lygtinė bausmė. Beje, merginos buvęs draugas neslėpė, kad pastaruoju metu ji mėgdavo dar ir vagiliauti.
