• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

IV įkalinimo įstaigose - gyvenimo laisvėje veidrodis

2008-11-28 / Kalėjimų departamentas

Žvakučių deginimu, žinių konkursais ir viktorinomis, meno dirbinių parodomis, diskusijomis ir kitais renginiais laisvės atėmimo vietose minima Pasaulinė AIDS diena.

REKLAMA
REKLAMA

Šių metų AIDS dienos, kuri pasaulyje minima gruodžio 1 d., šūkis "Būk gyvas! Sustabdykime AIDS. Tesėkime pažadą."

REKLAMA

"Laisvės atėmimo vietose išaiškinama 40-60 procentų visų naujų ŽIV atvejų Lietuvoje. Kasdien laisvės atėmimo vietose sulaikyti ar laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 250 iki 300 ŽI viruso nešiotojų. Šiemet laisvės atėmimo vietose nustatyta per 40 naujų ŽIV atvejų. Dauguma jų diagnozuota tardymo izoliatoriuose, o tai rodo, kad virusą suimtieji atsineša iš laisvės," - teigia Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininkas Vladas Kasperūnas.

REKLAMA
REKLAMA

"Kiekvienam patekusiam į tardymo izoliatorių asmeniui kartu su kitais tyrimais yra pasiūlomas ŽIV testas. Skaičiai rodo, kad nuteistieji ar suimtieji turi pakankamai žinių apie šią ligą, užsikrėtimo kelius ir apsisaugojimo būdus, tačiau dauguma linkę elgtis rizikingai. Jeigu 2002 metais, po ŽIV protrūkio Alytaus pataisos namuose, buvo bijoma užsikrėsti, tai dabar į laisvės atėmimo vietas patenkantys vis jaunesni asmenys yra praradę budrumą ir linkę elgtis rizikingai. Dvidešimtmečiai turi visai kitas elgsenos nuostatas," - teigia Laisvės atėmimo vietų ligoninės ŽIV/AIDS profilaktikos ir gydymo kabineto vedėja Julija Rakickienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytoja neneigia, jog vienas kitas naujas atvejis diagnozuojamas ir įstaigų viduje. ŽIV nešiotojai siekia atkreipti į save dėmesį, gauti papildomą vitaminų dozę, maisto davinį, tikisi lengvatų ar net anksčiau laiko išeiti į laisvę, - štai dėl kokių priežasčių jie atsainiai žiūri į šią ligą.

REKLAMA

Pasak specialistų, dirbančių laisvės atėmimo vietose, ŽIV ir tuberkuliozės tyrimai turėtų būti privalomi. "Juk asmuo ilgesniam laikui patenka į didelius uždarus kolektyvus. Kita vertus, taip būtų lengviau šias ligas gydyti, prižiūrėti, kontroliuoti", - mąsto ilgametė ŽI viruso ir AIDS ligos gydytoja Julija Rakickienė.

REKLAMA

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininkas Vladas Kasperūnas išskiria dar vieną ŽIV problemą laisvės atėmimo vietose - tai gydymo lėšos bei reikalingas sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas. Asmenys, gyvenantys laisvėje ir sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą (kaip ŽIV/AIDS, tuberkuliozė, hepatitai), yra draudžiami valstybės lėšomis, o asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistų laisvės atėmimu, padariusių visuomenei pavojingą veiką - sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų. Tam reikalingas nemažas lėšas labai sunku numatyti, nes šie asmenys migruoja, jų skaičius kasdien kinta, o kaštai gydymui didėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigia gydytoja Julija Rakickienė, tokių asmenų, kurie ŽI virusu užsikrėtė 2002 metais ir toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę, jų kraujyje viruso koncentracija vis didėja, imunitetas silpsta, tad jiems yra būtina taikyti tretinės ŽIV profilaktikos priemones. Jų taikymas padėtų sumažinti viruso kiekį organizme ir tokie asmenys taptų mažiau pavojingi kitiems.

REKLAMA

Be to, paleisti į laisvę ŽI viruso nešiotojai, kuriems jau buvo pradėtas taikyti antivirusinis gydymas laisvės atėmimo vietose, dažnai gydymo netęsia. Labai dažnai jie nesikreipia į medikus dėl vienos paprastos priežasties - rajonuose nedrįsta, o į didelius miestus, kur galėtų gauti tinkamą ir prieinamą pagalbą - Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius - neturi kaip ar už ką nuvykti. Be to rajonuose problematiška rasti infektologą.

REKLAMA

Statistika

Lietuvoje pirmas ŽIV infekuotas asmuo diagnozuotas 1988 metais. Tais pačiais metais konstatuojamas pirmas mirties atvejis šalyje dėl AIDS.

1992 metais į įkalinimo įstaigą pateko pirmas ŽIV infekuotas asmuo, užsikrėtęs laisvėje.

1998 metais į Lietuvos įkalinimo įstaigą pateko pirma ŽIV infekuota moteris.

1998 metais į Lietuvos įkalinimo įstaigą pateko pirmas ŽIV infekuotas nepilnametis.

2002 metais ŽIV protrūkis Alytaus pataisos namuose: nustatyti 299 ŽIV infekuoti asmenys.

2003 metais Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atidarytas ŽIV/AIDS profilaktikos ir gydymo kabinetas, kuriame konsultuojami ŽIV infekuoti kalinamieji ir nuteisti

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų