Įtariamasis Medininkų žudynių byloje K.Michailovas (Nikulinas) suimtas 3 mėnesiams

Vilniaus miesto 2-sis apylinkės teismas antradienį nustatė trijų mėnesių suėmimo terminą buvusiam sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikui Konstantinui Michailovui (anksčiau turėjusiam pavardę Nikulinas), kuris yra įtariamasis Medininkų žudynių byloje. Teismas nustatė tokį suėmimo terminą, kokio prašė Generalinė prokuratūra. Tai ilgiausiasis suėmimo terminas, kokio teisme galėjo prašyti prokuroras. Antiteoristinių operacijų rinktinės "Aras" pareigūnai ryte įtariamąjį atvežė į posėdį. Posėdis vyko už uždarų durų. Suimtojo interesams atstovavo du advokatai. Jie prieštaravo prokuratūros prašymui. Dar prieš posėdį vienas advokatų Arūnas Marcinkevičius žurnalistams jis sakė, kad K.Michailovas (Nikulinas) niekur nesislapstė, jo gyvenamoji vieta pareigūnams buvo žinoma. "Jis vienintelis iš įtariamųjų neišvyko iš Europos Sąjungos teritorijos. Žmogus, matyt, neturėjo dėl ko slėptis", - teigė advokatas. Pasak advokato, K.Michailovas (Nikulinas) taip pat prieštaravo prokuratūros prašymui jį suimti ir teigia nedalyvavęs Lietuvos pareigūnų žudynėse Medininkuose. "Aš manau, kad yra visi pagrindai skųsti šią teismo nutartį Vilniaus apygardos teismui. Teismas suėmė todėl, kad jis Lietuvje neturi gyvenamosios vietos. Kaip iš Latvijos atvežtas žmogus gali ją turėti", - sakė A.Marcinkevičius. Nutartį dėl suėmimo advokatas ketina apskųsti artimiausiu metu. Medininkų žudynių bylą tiriantis Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius BNS sakė, kad planuojama atlikti ir daugiau K.Michailovo (Nikulino) apklausų. Pirmadienį prokuroras J.Michailovui pareiškė įtarimus dėl tyčinio dviejų ar daugiau asmenų nužudymo, susijusio su jų tarnybinėmis pareigomis - t.y. dalyvavus Medininkų žudynėse. Tai kol kas vienintelis įtariamasis, kurį Lietuvos teisėsaugos pareigūnams pavyko pasiekti ir pareikšti oficialius įtarimus. 40-metis įtariamasis pirmadienį buvo perduotas Lietuvai. Po perdavimo jis buvo atvežtas į Generalinę prokuratūrą Vilniuje, kur jam buvo pranešta apie pernai spalį teismo priimtą nutartį jį suimti. Prokuratūroje K.Michailovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus. Įtariamojo apklausa dalyvaujant Vilniuje dirbančiam advokatui Arūnui Marcinkevičiui truko apie tris valandas. Sulaikytąjį į prokuratūrą atlydėjo kaukėti ir automatais ginkluoti antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" pareigūnai". Prokuroras nepanoro pasakyti, ar K.Michailovas prisipažino kaltas dėl jam pareikštų įtarimų. Tačiau žinoma, kad įtariamasis neneigia 1991-ųjų liepą buvęs Lietuvoje. Sausio viduryje Latvijos aukščiausiasis teismas atmetė K.Michailovo (Nikulino) prašymą neišduoti jo Lietuvai. Šiam asmeniui Latvijoje buvo pritaikyta liudytojų apsaugos programa - šis vyriškis savo šalies pareigūnams padėjo išaiškinti Latvijos teritorijoje padarytus nusikaltimus, todėl jam buvo leista pakeisti pavarde. Lietuvos prokuratūroje tiriamoje byloje jis bus įvardijamas naująja pavarde. Įtariamąjį 17-kos metų senumo byloje dėl 7 Lietuvos pareigūnų nužudymo ir vieno sužeidimo pernai lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. K.Michailovas kartu su dar trimis įtariamaisiais omonininkais - Aleksandru Ryžovu, Andrejumi Laktionovu ir Česlavu Mlyniku buvo ieškomas kaip įtariamasis nužudymu. Pastarieji trys yra Rusijos piliečiai, gyvena šioje šalyje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami. Latvijai perdavus K.Michailovą Lietuvai, bus galima vykdyti jo baudžiamojo persekiojimo procesą Lietuvoje. Pagal Lietuvos įstatymus, už tyčinį daugiau nei dviejų asmenų nužudymą jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Vienas žiauriausių Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų - Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymas - Generalinėje prokuratūroje tiriamas jau 17 metų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 7 atkurtos nepriklausomos Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai nužudyti, dar vienas gyvas likęs Tomas Šernas buvo sunkiai sužalotas dėl tarnybos pareigų vykdymo. Prie sienos su Baltarusija dirbę pareigūnai 1991-ųjų liepos 31-osios rytą žuvo nuo "Kalašnikovo" automatų šūvių į galvas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos, kurie liepos 30-ąją lankėsi Vilniaus OMON bazėje. Kita į Vilnių atvykusių Rygos OMON milicininkų grupė tą pačią naktį susprogdino sprogmenis prie buvusios sovietų sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje. Tyrimo metu surasta didesnė dalis iš nužudytųjų pagrobtų ginklų. Nusikaltimo Medininkų pasienio poste tyrimą apsunkina tai, kad įtariamieji ir didelė dalis svarbių liudytojų gyvena Rusijoje. Manoma, kad Medininkuose septyni pareigūnai buvo nužudyti siekiant sukelti sumaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje. Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo jose dirbusius pareigūnus. Lietuvius to meto politinės aplinkybės vertė elgtis taikiai, smurtininkai negaudavo adekvataus atsako. Taip pat turima duomenų, kad Medininkų postas kraupiam nusikaltimui galėjo būti pasirinktas turint asmeninio keršto motyvų. 1991 metų liepos 31-osios rytą iki šiol nestoję prieš teismą žudikai šūviais į pakaušį nužudė muitininkus Antaną Musteikį ir Stanislovą Orlavičių, "Aro" pareigūnus Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką, kelių policijos darbuotojus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską. Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.