“Omni Laikui” garbusis teisėjas papasakojo apie administracinių teismų specifiką Lietuvoje, Lietuvos teisinės padėties ypatumus ir integraciją į Europos Sąjungą.
Visai neseniai Lietuvoje buvo baigta teismų reforma. Kaip ir numato Konstitucija, buvo įsteigti ir specializuoti administraciniai teismai. Kuo šie teismai išsiskiria?
Lietuvos teisinė sistema mažai kuo skiriasi nuo Vakarų valstybių teisinių sistemų. Baudžiamąsias ir civilines bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, o piliečių ir įmonių ginčus su valstybe bei jos institucijomis sprendžia administraciniai teismai. Ši tendencija išryškėjo praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje, kai buvo suvokta, kad bylinėjimasis su valstybės institucijomis bei pareigūnais negali ilgai užtrukti, o teismo procesas turi būti aiškus, paprastas ir veiksmingas. Šiuo keliu pasuko ir Lietuvos administracinė justicija. Valdymas, nesvarbu, ar mes kalbame apie savivaldos, ar apie centrinių valstybės institucijų lygį, yra sudėtingas mechanizmas. Kasdien į įvairias institucijas kreipiasi tūkstančiai žmonių, kurie tikisi, kad jiems bus suteiktos kokybiškos paslaugos. Deja, taip atsitinka toli gražu ne visada. Kyla konfliktinės situacijos. Ginčų dėl teisės viešojo ir vidinio administravimo srityse nagrinėjimas - viena svarbiausių administracinių teismų funkcijų. Suprantama, kad tokius ginčus kvalifikuotai gali nagrinėti turintys atitinkamų teisinių žinių ir patirties teisėjai. Pastebime ir vidinės administracinių teismų teisėjų specializacijos poreikį. Nors administraciniai teismai pradėjo veikti palyginti neseniai, t.y. nuo 1999 m., jau sukaupta nemaža patirtis. Optimistiškai nuteikia bylų nagrinėjimo tempai: bylų nagrinėjimas teisme vidutiniškai trunka apie 6 mėnesius. Tai didžiulis teisėjų ir teismų personalo nuopelnas.
Turite omenyje tik pirmąją instanciją, t.y. apygardos administracinį teismą?
Ne. Kalbu apie bylos nagrinėjimą nuo pareiškimo padavimo pirmosios instancijos, t.y. apygardos administraciniam teismui, iki bylos nagrinėjimo Vyriausiajame administraciniame teisme. Žinoma, būna ir išimčių, tačiau bet kokiu atveju bylų nagrinėjimo tempai Lietuvos administraciniuose teismuose, palyginti su kitų Europos valstybių teismais, atrodo išties spartuoliški.
Lietuva jau ne kartą yra pralaimėjusi bylų Strasbūro teisme dėl per ilgo bylų nagrinėjimo. Pvz., A. Stašaičio atvejis, kai nagrinėjimas užtruko rekordiškai ilgai, daugiau kaip penkerius metus. Kokia padėtis nagrinėjant administracines bylas?
Lietuvoje veikianti dvinarė administracinių teismų sistema iš esmės eliminuoja galimybę, kad Lietuvos valstybė galėtų susilaukti priekaištų Europos žmogaus teisių teisme dėl pernelyg ilgo ir sykiu pažeidžiančio žmogaus teises bylos nagrinėjimo. Šiuo požiūriu Lietuvos administracinių teismų sutvarkymas atitinka dviejų pakopų administracinių teismų sistemas, veikiančias Suomijoje, Čekijoje, Nyderlanduose ir kitose Europos valstybėse. Reikia turėti galvoje ir tai, kad iki teismo administracinės prigimties ginčas paprastai nagrinėjamas neteisminėse ginčo sprendimo institucijose - Mokestinių ginčų komisijoje, Konkurencijos taryboje, Ryšių reguliavimo tarnyboje, Administracinių ginčų komisijose ir pan., kurios įneša tikrai svarų indėlį sprendžiant konfliktus, kylančius specifinėse srityse. To nėra nei baudžiamojoje, nei civilinėje teisenoje. Beje, kaimyninėje Lenkijoje nuo kitų metų liepos 1 d. taip pat pradeda veikti dvipakopė administracinių teismų sistema.
Kai kurie teismų reformos oponentai teigė, kad dabartinė administracinių teismų sistema užkerta kelią galimybei apskųsti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus.
Iš tiesų skundai dėl rinkimų arba referendumų metu priimtų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, taip pat pareiškimai ištirti centrinių valstybės valdymo institucijų norminių administracinių aktų, kurie nepatenka Konstitucinio Teismo kompetencijon, teisėtumą paduodami tiesiogiai Vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Pasirinktas teisinis reguliavimas užtikrina, kad per rinkimus kylantys skundai būtų išnagrinėjami neatidėliojant, neįsiveliant į vis nesibaigiančius teismo procesus. Pvz., per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus Vyriausiasis administracinis teismas gavo skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo likus tik keletui dienų iki rinkimų dienos. Pagal įstatymą tokie skundai turi būti išnagrinėti per 48 val. Teismas taip ir padarė. Vargu ar tokių sprendimų apskundimas suteiktų daugiau teisinio apibrėžtumo ar stabilumo. Tai ypač svarbu siekiant išvengti nesklandumų organizuojant rinkimus. Sunkiai įsivaizduojama, kad per 48 val. skundas būtų išnagrinėjamas keliose teismo instancijose.
Nagrinėdamas norminių aktų teisėtumą Vyriausiasis administracinis teismas veikia tarsi Konstitucinis Teismas. Kaip žinote, Konstitucinio Teismo sprendimai taip pat yra galutiniai ir neskundžiami. Beje, daugelis pripažįsta, kad administraciniai teismai didele dalimi sušvelnina tiesioginės konstitucinės peticijos (teisė kiekvienam tiesiogiai kreiptis su skundu į Konstitucinį Teismą) nebuvimą Lietuvos teisės sistemoje.
Kaip Lietuvos teisėjų asociacijos vadovas pakomentuotų tai, kad nemaža visuomenės dalis vis dėlto nepasitiki teismais?
Nepamirškime, kad teismas nėra įstaiga, kurioje patiriame vien tik teigiamas emocijas. Čia nedalijama ir labdara. Viena šalis paprastai pralaimi. Teisiniai ginčai darosi vis sudėtingesni. Deja, visuomenės teisinis švietimas atsilieka. Kartais asmuo būtent dėl teisinio neišprusimo net nebando ginti savo pažeistos teisės. Pastaruosius keletą metų Lietuvos teisėjų asociacija kartu su partneriais vykdo moksleivių teisinį švietimą, organizuoja bendras diskusijas su žiniasklaida, ypač regionuose. Tačiau matome, kad to nepakanka. Asociacijos valdybos atstovai ketina artimiausiu metu susitikti su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais ir aptarti švietimo įstaigų ir Teisėjų asociacijos bendradarbiavimo galimybes, ypač šalies regionuose. Manome, kad reikėtų labiau konsoliduoti švietimo įstaigų ir teisėjų pastangas moksleiviams suteikiant elementariausias žinias apie žmogaus teises, jų apsaugą ir teisinę valstybę. Teisėjų asociacija su partneriais nuolat organizuoja seminarus teisėjams apie Europos žmogaus teisių teismo praktiką. Taip siekiama pasimokyti iš padarytų klaidų, kad jų būtų išvengta ateityje. Pavyzdžiui, balandžio 18 dieną Teisėjų asociacijos organizuojamame renginyje Lietuvos atstovė Strasbūro teisme D. Jočienė Kauno regiono teisėjus supažindins su naujausia šio teismo praktika nagrinėjant bylas iš Lietuvos, kartu su žiniasklaidos atstovais diskutuosime garbės ir orumo bylų nagrinėjimo tema. Norime, kad teismai taptų atviresni, o kartu ir labiau suvokiami visuomenei.
Ar Lietuvos teismai ruošiasi narystei Europos Sąjungoje?
Lietuvos teisėjai puikiai supranta pasirengimo narystei ES svarbą. Mokesčių, muitų, viešųjų pirkimų, konkurencijos, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, žemės ūkio sritis Europos Bendrijų teisė reglamentuoja itin detaliai. Begalė reglamentų ir direktyvų - dešimtys tūkstančių lapų teisinių tekstų, kuriuos netrukus turės aiškintis ir taikyti Lietuvos teismai. Su šia užduotimi Lietuvoje pirmiausia susidurs būtent administraciniai teismai. Nuo praėjusių metų vyksta nuolatinis teisėjų kvalifikacijos kėlimas ES teisės srityje. Būsiu atviras, tam tikrą nerimą jaučiu, nes suvokiu, kad teismų laukia rimtas išbandymas. Ar sugebėsime tinkamai pasirengti, priklauso ne vien tik nuo teisėjų kvalifikacijos, kuri nuolat turi būti keliama. Kitaip tariant, intelektinio potencialo veiksnys yra labai svarbus, tačiau ne vienintelis. Akivaizdu, kad Lietuvai tapus ES nare padaugės ir sudėtingų teisinių ginčų. Tai neišvengiamai pareikalaus ir papildomų žmogiškųjų resursų. Labai nesinorėtų, kad jų nagrinėjimo trukmė taip pat priartėtų prie vakarietiškų standartų. Ginčas, kurį Lietuvos administraciniai teismai šiandien išnagrinėja maždaug per pusmetį, tarkim, Vokietijoje arba Švedijoje gali užtrukti nuo 2 iki 5 metų. Jau šiandien turime rūpintis, kad pasirengimo poreikius atitiktų teismų materialinis-techninis bei vadybinis potencialas. Teismų atsilikimas iš karto pasijustų. Turiu galvoje ne tik valstybės investicinį patrauklumą. Yra ir daugiau spręstinų problemų. Norėčiau tai aptarti su prezidentu R. Paksu.
Esate naujosios kartos teisininkas, ilgai stažavotės Vakarų Europoje. Palyginkite Lietuvos ir kitų valstybių teismų kasdienybę.
Bendraudamas su kolegomis Olandijoje, JAV, Vokietijoje, Italijoje, kitose valstybėse, pastebėjau įdomų dėsningumą. Iš esmės visur žemesniųjų teismų teisėjai “paniurzga”, kad aukštesnės instancijos teismai dažnai be pagrindo naikina žemesnės instancijos priimtus sprendimus. Kalbant rimtai, neteko matyti valstybės, kur teisėjai dirbtų atsipalaidavę. Darbo iš tiesų visur labai daug. Taigi teisėjų kasdienybė - nagrinėjamos bylos, sprendžiami įvairūs teisiniai kazusai. Apie ką paprastai kalbama? Dažniausiai apie teisines problemas konkrečiose bylose, teiraujamasi apie kitų valstybių teismų sistemas, aptariamos socialinės, politinės, ekonominės aktualijos. Žodžiu, nieko ypatingo. Teisėjai yra tokie pat žmonės, kaip ir visi. Įtemptas darbas, kasdienis stresas reikalauja atitinkamo poilsio. Laisvalaikį stengiamasi praleisti turiningai - diskusijų klubuose, sporto aikštynuose, teatruose ir pan. Vakaruose labai vertinamas teisėjų susibūrimas į visuomenines organizacijas, kurios ne tik rengia įvairius seminarus, konferencijas, puoselėja teisėjų tradicijas, bet prireikus atstovauja teisėjų bendruomenės interesams. Beje, susidomėjimo kitose valstybėse susilaukė Lietuvos teisėjų asociacijos kasmet rengiama teisėjų šventė, kurioje varžomasi dėl pereinamosios Asociacijos krepšinio taurės. Didelė tikimybė, kad toks renginys ateityje gali peraugti ir į tarptautinį.
