Laikraščio skaitytoja Marytė M. iš Raseinių rajono rašo, jog turi tremtinės statusą, nuo 1991 metų pripažinta pirmosios grupės invalide dėl bendro susirgimo. Moters invalidumo pažymėjime nurodyta, jog jai reikalinga slauga. Laiško autorė beveik nevaikšto, keletą žingsnių gali žengti tiktai vaikštynės pagalba. Šiuo metu ją prižiūri kaimynė. Laiško autorė kreipėsi į seniūnijos socialinius darbuotojus, tačiau šie pareiškė, jog slauga jai nepriklauso, nes moteris turi vaikų, kurie ir turėtų ja rūpintis. Deja, moters vaikai sukūrę savo šeimas, gyvena toli ir negali jos slaugyti. Laiško autorė prašo paaiškinti, ar jai priklauso šalpos pensija, koks jos dydis, kur dėl to ji turėtų kreiptis bei kokius dokumentus pateikti?
Konkrečiai atsakyti į jūsų klausimą negalima, nes trūksta kai kurių duomenų (pavyzdžiui, jūs net nenurodėte savo amžiaus). Tačiau pirmiausia jums reikėtų kreiptis į savo gydytoją. Jeigu jums bus nustatyta visiška negalia ir tai, jog jums reikalinga slauga, tada priklausytų slaugymui skirta išmoka. Jeigu nėra ar nebus nustatyta visiška negalia, gydantis gydytojas turėtų nustatyti, kokie specialūs poreikiai jums yra reikalingi. Gautą pažymą reikėtų pateikti seniūnijos socialinės paramos skyriui. Nuo šių metų sausio 1 dienos specialiųjų poreikių patenkinimui skiriama 100 litų dydžio pensija. Tačiau taip pat reikėtų pridurti, jog vaikai neturėtų nusišalinti nuo sunkiai sergančios motinos, o ieškotų būdų, kaip jai padėti. Jeigu mamos negali slaugyti patys, galėtų pasamdyti žmogų, kuris ja pasirūpintų.
