Vytautas Žutautas
311 litų pensijos gaunanti vieniša pensininkė Veronika žiemą net 126 litus sumoka už savo vieno kambario buto šildymą ir kitus komunalinius patarnavimus. Dar 10 litų tenka atiduoti "telekomui", už pusmečiui pusiau atjungtą telefoną: Veronika negali paskambinti niekam, tačiau jai retkarčiais skambteli kitame mieste gyvenantis sūnus. Dar 40 litų astma ir hipertonija serganti pensininkė išleidžia primokėdama už kompensuojamuosius vaistus, tačiau visą jai būtiną vaistų dozę gali nusipirkti ne kiekvieną mėnesį. Taupydama pinigus Veronika, nepaisydama vis dažniau suskaustančių kojų, į polikliniką ir parduotuvę vaikšto pėsčia, tačiau kas mėnesį transportui išleidžia po 12,20 lito - tiek kainuoja kelionė iki tėviškėje palaidoto vyro kapo. Likusių pinigėlių užtenka tik kruopoms, varškei ir duonai. Rytais Veronika pigiausiu margarinu užsitepa sumuštinį, užsideda kelias česnako skilteles ir įsivaizduoja, jog kerta naminę dešrą. Rūbus ir batus perka dėvėtų rūbų parduotuvėje - dažniausiai renkasi prekių už 1 litą lentynose. Moteris svajoja bent Kalėdų rytą pasilepinti pačios keptu kotletu.
Mokytoja Danutė, triūsdama mokykloje pusantro krūvio, popieriuje uždirba 1 080 litų, tačiau į rankas gauna gerokai mažiau. Dar apie 350-400 litų prie šeimos biudžeto priduria prekybos centre darbininku dirbantis vyras, "anais laikais" darbavęsis inžinieriumi klestinčioje staklių gamykloje. Anot Danutės, kasdien po pakelį tris litus kainuojančių cigarečių surūkantis ir du butelius alaus išgeriantis vyras šioms savo silpnybėms išleidžia didesnę pusę savo uždarbio, todėl likučio vos užtenka automobilio remontui ir automobilinėms dujoms. Savo mašina sutuoktiniai stengiasi važinėti tik į už devyniolikos kilometrų esantį kolektyvinį sodą, nors pirkti turguje daržoves ir vaisius būtų tikrai pigiau. Dar 300 litų šeima išleidžia mokesčiams už butą. Užsiprenumeruoti bent vieną laikraštį inteligentais save laikanti pora nebeįstengia, jau nekalbant apie apsilankymą teatre ar kine. Danutė tikina, jog nuo pat nepriklausomybės atgavimo nėra buvusi kine. Vienintelis informacijos ir kultūros šaltinis - televizorius. Mokytoja stengiasi rengtis bent jau ne prasčiau už savo mokines, todėl kartą per metus nusiperka kokį nors naują rūbą, skylę šeimos biudžete užlopydama šimtu ir vienu būdu paruoštais bulviniais patiekalais.
Žurnalisto kalbintas chirurgas teigė, kad daugelis jo kolegų, kaip ir jis pats, yra vedę medikes, todėl beveik visų šeimų deklaruojamas pajamas galima suskaičiuoti labai paprastai - etatinį gydytojo 800 litų atlyginimą padauginus iš dviejų ir atėmus mokesčius. Lieka tikrai nedaug. Kadangi gerbiamas medikas gyvena prabangiame penkių kambarių bute su dviem vonios kambariais netipiniame name prestižiniame miesto rajone, vien sumokėjus mokesčius šeimai maitintis tektų duona ir vandeniu. Tačiau nė vienas šeimos narys nesiskundžia badmiriaujantis, o prie kavos su konjakėliu šeimininkas korespondentui pasiūlė ir sumuštinių su ikrais bei lašiša. Tik gerokai nusausinus žvaigždutėmis žėrintį butelaitį chirurgas kilstelėjo savo gerovės paslaptis dengiančią skraistę. Per metus kiekvienas chirurgas atlieka vidutiniškai apie 800 operacijų. Pasak gerbiamo mediko, už paprastą operaciją maždaug kas penktas pacientas tiesiog per prievartą įbruka vokelį su 100-400 litų. Už sudėtingesnes operacijas kas trečias ligonis pakloja taip pat po 100-400, tik jau dolerių. Aukščiausio meistriškumo ir pačių sudėtingiausių operacijų belaukiančių nelaimėlių giminės ir artimieji "aukoja" jau trimis ir daugiau nulių besibaigiančias sumas, beje, nereikalaudami šlamančiųjų grąžinti, jei operacija nepavyksta. Padauginti ir sudėti palieku jau pačiam skaitytojui.
