Remigijus RAINYS
Kėdainių rajone, Meironiškių kaime, gyvenanti Birutė Vaitkevičienė (62 m.) nekviestų svečių sulaukė apie 3 valandą nakties. Pradžioje kieme pasigirdęs išgėrusių balsų erzelys vienaaukščio mūrinuko šeimininkės neišgąsdino. Moteris pamanė, kad tai eilinį kartą triukšmauja pas kaimynystėje gyvenančią probleminę daugiavaikę Antanavičių šeimą atsibeldusi kompanija, tačiau netrukus kažkas piktai ėmė belsti į jos langą bei reikalauti įleisti vidun. Iš balsų atpažinusi, jog kieme plyšauja vos pilnametystės sulaukęs jos kaimynas Arijus Antanavičius (18 m.), pastarojo bendražygis Marius Jocys (18 m.) bei porą metų jaunesnis Mariaus broliukas, Birutė nusprendė neatsiliepti, manydama, jog triukšmadariai išsirėkaus ir nurims.
Tačiau beldimąsi pakeitė necenzūriniai žodelyčiai, palydimi dūžtančio stiklo garsų, nes neblaivūs nenaudėliai langus apmėtė akmenimis. Vis dėlto net tada, kai ant žemės nukrito paskutinė stiklo šukė, trijulė vidun įlipti nebandė, o pasuko prie lauko durų. B. Vaitkevičienė duris iš vidaus buvo užsikabinusi dviem kabliais - didesniu ir mažesniu - tačiau iš savo patirties jau žinojo, kas Arijaus kompanijai tai pernelyg menka kliūtis. Ir iš tiesų, kai įsiaudrinę pieburniai duris pradėjo įnirtingai spardyti, ne tik kabliai atšoko, bet ir išlūžo apatinės durų lentos.
Įsibrovę vidun, vaikinai įsakmiai pareikalavo atiduoti pensiją, nes kaimynas Arijus puikiai žinojo, jog paštininkė Birutę buvo aplankiusi vos prieš tris dienas. Nepadėjo apsiašarojusios moters bandymai savo skriaudiką sugraudinti, vadinant jį malonybiniu "Ariuko" vardu, bei pasiaiškinimai, jog didesnę gautų pinigų dalį ji jau atidavė už anksčiau iš parduotuvės skolon paimtus produktus, o kitus išleido naujiems pirkiniams. Įsibrovėliai porą kartų trenkė B. Vaitkevičienei per veidą ir liepė greičiau nešti šen pinigus, antraip grasindami griebtis dar griežtesnių veiksmų.
Įžūlūs jaunuoliai nė kiek neabejojo, kad jų auka neišdrįs pasiskusti teisėsaugininkams, todėl jautėsi besą padėties šeimininkais ir nė nemanė slėpti savo veidų ar kaip kitaip maskuotis. Vėliau pensininkė sakė, kad tą akimirką ji prisiminė visas iš šių vaikėzų patirtas nuoskaudas. Pradžioje ji pati duodavo jiems kelis litus iš pensijos, kad šie turėtų už ką nusipirkti bandelę, o vėliau pinigus jie ne kartą buvo atėmę jėga. Todėl moteris staiga nėrė pro to nesitikėjusius užpuolikus ir prieangyje stovėjusiomis kopėčiomis neįtikėtinai vikriai užkopė į palėpę. Kol atsitokėjusi trijulė metėsi prie kopėčių, Birutė suspėjo nuleisti sunkų angos dangtį. Ant dangčio ji nedelsdama užstūmė palėpėje stovėjusį kubilą, į kurį, kad būtų sunkiau, įsirangė ir pati.
Kad ir kaip plėšikai besistengė atkelti dangtį, tačiau nesugebėjo. Mat, nuo kopėčių jį tegalėjo pasiekti tik vienas iš jų, tad kiti kelią į palėpę atlaisvinti mėginusiam bičiuliui galėjo "pagelbėti" tik keiksmažodžiais. Po pusvalandį trūkusių bergždžių pastangų vaikinai savo pyktį išliejo ant Birutės kambaryje stovėjusio televizoriaus, kurį numetė nuo stalo bei suspardė.
Tuomet triukšminga kompanija pasišalino, o persigandusi B. Vaitkevičienė dar kelias valandas praleido šaltoje ir kiaurai vėjo perpučiamoje palėpėje, kol galiausiai išdrįso nusileisti žemyn. Moteris namuose nenakvojo, o nuskubėjo pas tame pačiame kaime gyvenančią savo dukrą Sandrą, kuri ir iškvietė policijos pareigūnus.
Sandra puikiai žinojo mamos bėdas, nes Birutė nuo agresyvių kaimynų antpuolių pas ją slėpė savo bulvių, burokėlių bei kitų daržovių atsargas, laikė maisto produktus. Pensininkė tikino, kad rudenį nuimant derlių ji siūlė kaimynams Antanavičiams pasirinkti sau bulvių iš išartų vagų, tačiau tesulaukė pašaipaus pasiūlymo surinkti bulves pačiai ir atnešti jiems. O kai rugsėjo mėnesį iš įkalinimo vietos sugrįžo apie porą metų ten praleidęs Arijus, kaimynę jis pradėjo negailestingai reketuoti.
Todėl šį kartą dukrai nereikėjo ilgai įkalbinėti B. Vaitkevičienės, kad ši policijos tyrėjams išpasakotų visas patirtas skriaudas. Nors savo nuostolius meironiškė įvertino tik šiek tiek daugiau nei 500 litų, ikiteisminį tyrimą pradėję Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai brolius Jocius ir Arijų Antanavičių uždarė į areštinę ir suėjus įstatymo numatytam 48 valandų sulaikymo terminui ketina teismo prašyti juos suimti. Mat visi trys įtariamieji turi dar neatliktų bausmių "uodegėlių" už ankstesnius teistumus. Tik pats jauniausias iš jų, šešiolikametis, teistas vieną kartą, o Arijus Antanavičius už įvairius nusikaltimus teistas jau 6 kartus. Marius Jocys teisiamųjų suole sėdėjo už vagystes sėdėjo 5 kartus ir taip pat ne per seniausiai sugrįžo iš pataisos namų. Tačiau net jei užbaigus ikiteisminį tyrimą apylinkės teismas pensininkės skriaudikus pasiųs už grotų ilgesniam laikui, B. Vaitkevičienė jau dairosi savo valdoms pirkėjo. Moteris tikina, kad nebegali ramiai čia gyventi žinodama, kad didžioji užsodintų daržų derliaus dalis be jos žinios atiteks kaimynams ar jų sugėrovams, o į namus besibraunančius smurtautojus vargiai besulaikys net pakeista durų spyna. Tad dabar, išeidama iš namų, išlaužtas duris Birutė paremia paprasčiausia plyta, kuri vargu ar apsaugos nuo tebesišlaistančių po Meironiškų kaimą Arijaus ir Mariaus pasekėjų.
