Pasiekų kaime (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) gyvenantis Laimonas Žemaitis (18 m.) turėtų iki šiol priiminėti sveikinimus, kad išgelbėjo skendusį draugą, tačiau vietoje to vaikinas atsidūrė teisiamųjų suole. Mat draugas vandenyje atsirado dėl Laimono kaltės - nemokšiškai vairuojant automobilį.
Šių metų liepos 14-osios naktį Laimonas su savo bendraamžiais Kalvarijos laisvalaikio centre šventė abiturientų išleistuves. Apie trečią valandą nakties vaikinas nuvežė į namus klasės draugą Tadą. Skolintu automobiliu "Audi 100" kartu važiavo dar vienas bičiulis - netolimame Jonų kaime gyvenantis Mantvydas Mikalauskas (18 m.). Vos prieš dvi savaites vairuotojo pažymėjimą įsigijęs Laimonas jautėsi esąs tikras asas, todėl automobilį Kalvarijos mieste spaudė apie 100 kilometrų per valandą greičiu. Nuvežus į namus Tadą, buvo belikę pervažiuoti tiltą per Šešupę, ir vaikinai būtų atsidūrę miesto centre - nuo čia jau ir Laisvalaikio centras nebetoli. Tačiau nepatyrusio vairuotojo valdomas automobilis gatvės vingyje nebegrįžo į ankstesnę tiesiąją ir nulėkė... tiesiai į upės vandenį, kur apvirto.
Šiltame vasaros vandenyje pasimurkdęs Laimonas (laimei, jis nebuvo prisitrenkęs) sugebėjo atsidaryti mašinos dureles ir išlindo, o Mantvydas, sėdėjęs šalia vairuotojo, nebejudėjo - tuo momentu buvo praradęs sąmonę. Nelaimės kaltininkas Laimonas nesutriko: jėga ištempė savo draugą iš automobilio, ištraukė jį ant kranto ir pradėjo gaivinti. Vandens į plaučius pritraukęs Mantvydas netrukus atgavo sąmonę. Maža to, jis jautėsi pakankamai stiprus, todėl abu bičiuliai patraukė netoliese esančios degalinės link.
Degalinės darbuotojas Edmundas Klimauskas, paryčiui išvydęs du visiškai peršlapusius jaunuolius, iš kurių vienas labai drebėjo, ir išgirdęs apie jų bėdą, tuoj įjungė užklydėliams šildytuvą ir išvirė kavos. Pranešę apie įvykį policijai visi nuėjo į nelaimės vietą.
Upėje apvirtęs automobilis kyšojo iš vandens ratais į viršų. Jau buvo atvykę ir pareigūnai. Bendromis jėgomis mašina buvo ištraukta. Kaip vėliau pasakojo Mantvydas, po skrydžio į vandenį jis dar bandė atsidaryti mašinos dureles, tačiau nerado rankenėlių, o paskui apleido jėgos, nes vaikinas prisiurbė per daug vandens... Kai nelaimėlis atsigavo, jis jau buvo ant kranto - jį gaivino draugas. Nors dėl įvykio kaltas "lenktynininkas" Laimonas, tuokart sunkią traumą patyręs Mantvydas (į plaučius buvo patekę vandens, reikėjo gydytis ligoninėje) draugui pretenzijų nepareiškė. Beje, išleistuvių naktį abu bendražygiai buvo neblaivūs (vairuotojui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis).
Tiriant avariją, kurią padarė neblaivus Laimonas ir per kurią buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens - Mantvydo - sveikata, kaltininkui nebuvo siūloma susitaikyti su nukentėjusiuoju ir šitaip išvengti teisiamųjų suolo. Tokiai galimybei sutrukdė faktas, kad neseniai Laimonas jau buvo apkaltintas dėl vagystės ir su nukentėjusiuoju susitaikė, nes atlygino jam žalą, prisipažino, gailėjosi. Baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės taikytis antrą kartą per tokį trumpą laiką.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas Laimondas Noreika paskyrė Laimonui Žemaičiui (šiuo metu vaikinas dirba agentu vienoje draudimo bendrovėje ir yra teigiamai charakterizuojamas) pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Tiek pat laiko L. Žemaitis negali vairuoti transporto priemonių. Jeigu per šį laikotarpį nuteistasis nusikals dar kartą, jam, net ir būnant skendusiojo gelbėtoju, iškart teks vykti į įkalinimo vietą prisiminus "šlapią" išleistuvių naktį.
