Sigitas STASAITIS
"Lukiškių studentui" Rolandui Svirbutavičiui (36 m.) skiriame penktąją vietą. Šiam iš pažiūros ramiam siuvėju dirbusiam elektrėniškiui sulaukti malonės ir laisvės bus neparastai sunku dėl neeilinio nusikaltimo - Rolandas su draugu iš keršto nužudė net keturis žmones. Tokio kraupaus nusikaltimo Elektrėnuose niekas nepamena.
Naktį įvykusią tragediją pirmieji pajuto - taip juos pavadinkim - eiklieji Elektrėnų vaikinai. 1997-ųjų kovo 16-ąją paslaptingai dingo du jų draugai - Gintaras Babila bei Egidijus Kertenis. Veltui pusvalandį mygę durų skambutį, vaikinai išlaužė buto, kurį nuomojo G. Babila su žmona Gitana Pinelyte ir pastarosios dukrele, duris. Nors viduje pražuvėlių nebuvo, įtarimą sukėlė keisti pėdsakai. Kraujo nebuvo matyt, tačiau nuojauta sakė, kad bute būta grumtynių. Įvairių minčių kėlė ir aplinkybė, kad iš buto dingę kai kurie daiktai.
Kadangi butą apžiūrėję policininkai nutarė neskubėti daryti blogiausių išvadų, dingusiųjų draugai patys ėmėsi aktyvaus tyrimo. Jie nustatė, kad G. Babila su G. Pinelyte bute vakarojo kartu su elektrėniškiu Egidijum Kerteniu. Svečiuose taip pat buvo iš Kauno užsukęs Tomas Vaišnys bei dar viena pora sutuoktinių - G. Pinelytės draugė su vyru. Pastaroji pora ir papasakojo apie linksmą vakarėlį, o kas buvo po vidurnakčio, nežinojo, nes abu išėjo namo.
Savo tyrimą įsukę Elektrėnų vaikinai taip pat iššniukštinėjo, jog paryčiais elektrėniškis Ričardas Karenda klausinėjo gydytojo, užsimindamas, jog reikia padėti šūviais sužeistiems dviem žmonėms. Sekliai mėgėjai R. Karendą patys pagavo ir nutempė į policiją. Netrukus suimtas ir Rolandas Svirbutavičius.
Ilgai nesispyrioję R. Karenda su R. Svirbutavičiumi papasakojo, jog tą naktį juos, girdi, ramiai ėjusius gatve, užpuolusi pažįstamų chuliganų kompanija ir atėmusi striukę bei butelį šampano. Supykę Ričardas su Rolandu nutarę atkeršyti. Vienas pasiėmė peilį, kitas - savadarbį šautuvą ir patraukė į butą, kur žinojo rasią skriaudikus.
Bute radę tris vyrus ir vieno jų draugę, Ričardas su Rolandu ėmė į juos šaudyti ir badyti peiliu. G. Babila ir E. Kertenis nuo R. Svirbutavičiaus paleistų kulkų mirė vietoje. Po to kažkuris - tikėtina, buvęs ledo ritulininkas R. Karenda - peiliu negyvai užbadė G. Pinelytę. Pamatęs, kas aplink vyksta, T. Vaišnys ėmė žudikų maldauti pasigailėti, žadėdamas už gyvybę atsilyginti pinigais.
R. Karenda su R. Svirbutavičiumi ėmė dvejoti - Tomas buvo ne iš Elektrėnų, o iš Kauno, tad nusikaltėliai kauniečiui pretenzijų lyg ir neturėjo. Ričardas su Rolandu T. Vaišnį nusivedė už Elektrėnų, prie Žebertonių kaimo. Čia žmogžudžiai visgi apsisprendė nepalikti liudytojo ir dūrė jam peiliu. Sunkiai sužeistas Tomas metėsi bėgti, tačiau buvo čia pribaigtas akmeniu ir basliu.
Įmetę į dujų trasos šulinį T. Vaišnio kūną, R. Karenda su R. Svirbutavičium nutarė naikinti pėdsakus. Žmogžudžiai sugrįžo į žudynių vietą, kur, tikėtina, kažkurį iš trijulės rado dar gyvą. Ričardas su Rolandu buvo aiškiai išsigandę, nes naktį ieškojo pažįstamo gydytojo. Neradę kūnus vyniojo į kilimus bei paklodes, nuvilko į netoli esantį miškelį ir užkasė tarp medžių. Po to kraugeriai bute išplovė kraują ir išsiskirstė miegoti.
Po laidotuvių elektrėniškai kalbėjo, jog visa tiesa taip ir nebuvo nustatyta, o versija, jog Ričardas su Rolandu žudė keršydami dėl kažkokios striukės bei butelio - melas. Keli Elektrėnų gyventojai "Akistatai" prasitarė, jog G. Babila ir E. Kertenis buvo policijai žinomi, įtarti chuliganizmu bei vagystėmis, nežinia iš kokių pajamų gyvenę piliečiai. Pas juos tą vakarą užsukęs kaunietis T. Vaišnys - taip pat policijos tampytas dėl chuliganizmo ir automobilio vagystės.
R. Svirbutavičius ir R. Karenda, tiesa, buvo neteisti, tačiau abu garsėjo ūmiu būdu, nervingumu. Kartą motinos apšauktas R. Karenda mėgino pasikarti, R. Svirbutavičius buvo ne kartą sumuštas. Tad žmonės mano, jog keturguba žmogžudystė - Elektrėnų chuliganų kvailo tarpusavio karo tragiška pasekmė.
Teisme žudikai prašė tegul griežtesnių, bet trumpesnių bausmių, nes, girdi, be tėvo auga Rolando sūnus, o Ričardo - trejų dukrelė. Gaila, kad R. Svirbutavičius nematė, kaip per šermenis gailiai rauda užbadytos G. Pinelytės mažametė dukrytė Paulina, vis tampiusi motiną karste už piršto ir močiutei iš paskutiniųjų įrodinėjusi, jog "pirštukas lankstosi, negalima mamytės laidoti, nes ji gyva, dar nubus".
R. Svirbutavičius su R. Karenda solidariai nuteisti kalėti iki mirties, tik Ričardas nepanoro studijuoti.
R. Svirbutavičius su R. Karenda - vieninteliai Lietuvoje kalintys iki gyvos galvos už keturias žmogžudystes. Nežinia, kokio reikia stebuklo ir pokyčių, kad kada nors prezidentas pasirašytų kurio nors jų malonės prašymą. Tačiau R. Svirbutavičius Lukiškėse elgiasi ramiai, atkakliai mokosi ir nepraranda vilties.
Redakcijos archyvo nuotr.
R. Svirbutavičius socialinio darbuotojo diplomą turėtų gauti po 2 metų
