Iš tūkstančių irakiečių belaisvių, kuriuos JAV pajėgos suėmė Irake, daugelis turėtų stoti prieš teismą - tačiau kur vyks šie teismo procesai ir kokia bus taikoma procedūra, kol kas galima tik spėlioti.
JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo V. Bušo) administracija svarsto daugelį galimybių - nuo Ženevos konvencijomis besiremiančių karo teismo procesų Jungtinėse Valstijose iki irakiečių vadovaujamų teismų, kuriems galbūt padėtų tarptautiniai ekspertai.
Ženevos konvencijos numato, kaip turi būti elgiamasi su karo belaisviais, kaip jie turi būti paleidžiami arba patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.
"Irako atveju negalima visų traukti ant vieno kurpalio. Yra skirtingos belaisvių kategorijos, ir čia negalima išleisti iš akių visų subtilybių", - trečiadienį (04.02) sakė Eugene'as Fidellas (Judžinas Faidlas) iš Nacionalinio karinės justicijos instituto.
Teisės ekspertai teigia, kad Vašingtonas greičiausiai nenorės pasikliauti specialiu JT kontroliuojamu tribunolu arba panaudoti karines komisijas, kurias Baltieji rūmai įsteigė 2001 metais, siekdami teisti Afganistano karo metu paimtus į nelaisvę "Al Qaeda" ir Talibano kovotojus.
Taip pat neketinama kreiptis į Nyderlanduose įsikūrusį Tarptautinį baudžiamąjį teismą, nes nei Irakas, nei Jungtinės Valstijos nėra jo pripažinę.
Ekspertų manymu, viena labiausiai tikėtinų galimybių yra teisti daugumą karo nusikaltimais įtariamų belaisvių JAV karo teismuose. Šie teismai užtikrina platesnę apsaugą negu karinės komisijos, kurios susilaukė tarptautinio pasmerkimo, nors iki šiol jose nebuvo teisiamas nė vienas belaisvis.
Pasak ekspertų, prieš galimų teismų pradžią belaisviai bus suskirstyti į tokias kategorijas: neįtariami karo nusikaltimais bei civiliai belaisviai, kurie vėliau bus paleisti; teisėti karo dalyviai, kurie įtariami įvykdę karo nusikaltimus, ir neteisėti karo dalyviai, tarp jų Saddamo (Sadamo) fedajinų formuočių kovotojai.
"Reuters"-BNS
