Yra toks anekdotas. Stovi naujasis rusas prie savo šešišimtojo mersedeso. Liūdnas, nelaimingas. Sustoja kitas toks pat mersedesas: kas atsitiko, ko stovi? Na va - sugedo, matyt. Nevažiuoja. O tu stiklus nusivalei? Nusivaliau. O ratus spardei? Spardžiau. Na tada, brolyti, niekuo padėti negaliu.
Tai štai, ši istorija kaip tik apie ratų spardymą.
Žiema. Lauke stipriai šąla. Mūsų firmos buhalteris pasisiūlė po darbo mane pavėžėti namo. Verta pasakyti, kad buhalteris jis buvo puikus, tačiau automobilistas - visai prastas. Susėdom į mašiną, įjungė variklį, pašildė. Pamėgino pajudėti iš vietos - mašina nejuda. Nejuda ratai kaip užkerėti. Ir šiaip, ir kitaip mėgino jis tą automobilį išjudinti - nepavyko. Teko skambinti ir pagalbon kviestis kitą mūsų kolegą, kuris apie automobilius išmanė viską. Atvažiavo, apžiūrėjo, pabandė pats važiuoti - mašina nė iš vietos. Paskui klausia: "Mašina labai švari, šiandien plovei?" "Šiandien". Tada mūsų "gelbėtojas" iš visų jėgų spiria į vieną ratą, į kitą. Ir, o stebukle, mašina pajuda. Ratai po plovimo buvo paprasčiausiai prišalę.
