Interviu su Kotryna Stankuviene, bobule iš Joniškėlio
- Žinai, brangute, tuo savo klausimu mane net pradžiuginai. Galima sakyti, sugrąžinai į jaunystės metus. Į tuos laikus, kai laikrodį retai kas turėjo, kai nebuvo girdėję radio ar matę pravažiuojančios mašinos... Prieš karą aš buvau jauna mergiotė. Nepamačiau, kaip prabėgo metai ir jau į devintąją įžengiau. Sakai, kaip mano tėvai laiką skaičiavo, orus ir derlių spėliojo ? Aš, matai, kilusi nuo Joniškėlio, tai užaugau kaime. Tėvai sunkiai vertėsi, net laikrodžio neturėjo. Na ir kas ?! Gaidys užgieda ir krapštaisi iš lovos. Ne taip, kaip dabar. Net kaimuose be tvarkos spiegia mašinos kiemuose, gąsdindamos išdidžius, tačiau praradusius pareigas, gaidžius. Dabar žmonės įpratę drybsoti iki paskutinės minutės, nors laikrodžių namuose po kelis.
Anksčiau, būdavo, visi žinojo, kad jeigu birželio naktys šiltos, galima tikėtis gausaus derliaus. Taigi, puldavome dirbti su nuotaika ir dainomis. Ir dar žinojome, kad jei birželio pradžioje gausiai lyja, rudenį bus daug grybų! O jeigu jo pradžioje laukuose skraido daug vapsvų, gerai užderės agurkai. Iš savo tėvų ir senelių žinojome, kad jei saulei tekant tvanku - laukite darganos, o jei vandens paviršiumi plaikstosi rūkas, tai bus saulėta. Seni žmonės sakydavo, kad audringa vasara pranašauja žiemą su pūgomis. Šiltas balandis, o šalta gegužė pranašaudavo derlingus metus. Ir dar sakydavo, kad gegužės lietus rugius augina. Žinai, mieloji, nebe visa senolių išmintis tinka dabarčiai... Jauni būdami žinojome, kad jei daug riešutų ir mažai grybų, tai bus gili ir šalta žiema. Va, rudenį anūkai visą maišą pririešutavo, o grybų vos paragauti rado... Ir kokia gi buvo žiema? Kaip ankstyvas prieškarinis pavasaris... Viskas, mieloji, keičiasi. Nebe tie žmonės, nebe ta ir gamta...
Paprasčiausias barometras (tai įdomu)
Tai natūralus gamtos barometras (aprašytas P. Dabužio).
Spygliuočiai medžiai turi tą savybę, kad prieš lietų nuleidžia šakas, o prieš giedrą jas pakelia. Ypač tai ryšku, stebint eglę. Tą savybę galima panaudoti praktikoje ir pasigaminti paprasčiausią natūralų barometrą. Iš nukirstos eglės reikia išpjauti liemens dalį su šaka, pašalinti smulkiąsias šakutes ir liemens gabalą pritvirtinti prie kokio nors pastato, paliekant laisvą šakos galą kiek atokiau nuo sienos. Ši šaka pradės reaguoti į oro pakitimus, prieš lietų nusileisdama, o prieš giedrą pakildama. Po kiek laiko, stebėdami šakos krypties svyravimus, galime ant sienos, toje vietoje kur siekia šaka, pažymėti laipsnius tarp "lietaus" ir "giedros". Kasdien stebėdami, kaip šaka pakyla ar nusileidžia, žinosime, koks bus oras. Toks natūralus barometras gali veikti be priekaištų daug metų.
