Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Šioje publikacijoje papasakosime, kaip legendinio nusikaltėlio, Lietuvos "mafijos tėvu" vadinamo Vido Antonovo likimą nulėmė olimpinis čempionas Džonis Veismiuleris, suvaidinęs legendinį Tarzaną, ir kodėl sporte daug pasiekęs Vidas pasuko plėšiko keliu.
Pribloškė Holivudo filmas
Jei aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip, V. Antonovas šiandien būtų vadinamas ne "mafijos tėvu", o Tarzanu. Mat būtent legendinis olimpinis čempionas Džonis Veismiuleris, 1938 metais Holivude suvaidinęs neprilygstamąjį beždžionių valdovą Tarzaną, pakeitė tais metais Lietuvoje gimusio neeilinio likimo berniuko likimą.
1946 metais dar griuvėsių pilnuose Šiauliuose buvo atidarytas kino teatras "Pergalė". Per karo ir nepriteklių metus pasiilgę pramogų žmonės į kiną plūdo miniomis, na o kai buvo atvežtas JAV filmas "Tarzanas", bilietų būdavo neįmanoma gauti.
Pamatęs šį filmą Vidas liko tiesiog sukrėstas. Nuo tos dienos jam terūpėjo iš mamos iškaulyti smulkių pinigų, kuriuos suspaudęs rankoje tekinas lėkdavo į kiną. "Man po vieną bilietą į visus seansus, - pasistiebęs kasininkei monetas tiesdavo vaikas, pro minią prie kasos prasibrovęs gudrumu - keturpėsčias ropodamas tarp žmonių kojų.
Keliasdešimt kartų filmą peržiūrėjęs pirmaklasis Vidas nutarė bet kokia kaina tapti toks pat stiprus ir kilnus kaip Tarzanas. Tėvų namuko sode vaikis prisikabinėjo virvių ir ėmė nepavargdamas jomis karstytis, kaip buvo matęs filme. "Jaunasis "Tarzanas" veikiai ėmė prisitraukti prie skersinio net 40 kartų, lengvai nuo žemės padarydavo 100 atsispaudimų. Po sunkios dienos "Tarzanas" ilsėdavosi brazdindamas septynstyge gitara.
Pamačiusi išsipūtusius sūnaus pradinuko krūtinės raumenis, išsigandusi motina Vidą nutempė pas gydytoją - pažiūrėti, dėl ko sūnui "auga krūtys". Medikas moterį nuramino, jog berniukas sveikas ir ne pagal metus tvirtas, tik savaip suprato Vido raumenų kilmę - motinai liepė nebeversti vaiko taip sunkiai dirbti.
Čempionas neatsigynė merginų
Kai baigęs vidurinę V. Antonovas buvo pašauktas į armiją, medikų komisija tvirtą vaikiną pasiuntė tarnauti į karinį dalinį, kuriame buvo sovietų armijos sunkiaatlečių centras, paruošęs ne vieną Europos bei pasaulio čempioną. Sunkiaatlečiu Vidas netapo, tačiau po tarnybos namo į Šiaulius grįžo dar didesniais raumenimis.
Įsidarbinęs gaisrinėje Vidas toliau sportavo. V. Antonovas su bičiuliu sumušė tuometinį ugniagesių estafetės Lietuvos rekordą ir krūtines pasipuošė tuomet labai garbingais sporto meistro ženkleliais. O kadangi gaisrinės viršininkas mėgo muziką, Vidas dar grojo darbovietės ansamblyje "Sirena" ir tapo "Vilniaus bokštų" konkurso saviveiklinių ansamblių kategorijos laureatu.
Praėjus dešimtmečiui po J. Stalino mirties, valdant N. Chruščiovui bei jį nuvertusiam L. Brežnevui, Sovietų Sąjungoje tapo laisviau ir sočiau gyventi. Septintajame dešimtmetyje Vidas pamatė iš JAV į Lietuvą prasmukusius pirmuosius žurnalus su kultūristų nuotraukomis. Nutaręs bet kuria kaina užsiauginti tokius pat raumenis, Vidas ėmė dar intensyviau lieti prakaitą įsirengtoje salėje, kurioje tebuvo keli savos gamybos svarmenys.
1967 metais V. Antonovas sensacingai debiutavo viename pirmųjų Lietuvos atletinės gimnastikos čempionatų Kaune. Pakliuvęs į sportininkų iki 1,69 m ūgio grupę, gulomis keldamas štangą Vidas pagerino respublikos rekordą - sirgaliai nugalėtoją išnešė ant rankų.
Vėliau čempionas surado kelis jaunus pasekėjus ir tapo treneriu.
Vidas mėgo būti dėmesio centre ir ekscentriškai elgtis. Pavyzdžiui, užsukęs į restoraną jis konjako tik palaižydavo, demonstratyviai prisipylęs į šaukštą.
Tuo metu V. Antonovas pagal krūtinės ir rankų apimtis Šiauliuose neturėjo sau lygių. Vasaromis Pagėluvio ežero (Šiaulių raj.) poilsiavietėje dirbdamas gelbėtoju Vidas negalėdavo atsiginti merginų.
Keli gelbėtojai ežero pakrantėje išsinuomojo seną namą, ten vykdavo orgijos. Jų metu ir prasidėjo svajonės apie didelius pinigus bei pabėgimą į Vakarus.
Į Afriką - per Paryžių
Romantiškai vakarojant ežero pakrantėje prie laužo, vyrų kalba ėmė vis dažniau pasisukti apie gyvenimo neteisybę. Sąžiningai dirbdami, laisvalaikį aukodami sportui ir muzikai, jie, jauni vyrai, nieko neužgyvenę, o šalia prisitaikę "mokantys gyventi" žmogėnai tyliai turtėja - vienas namą pasistatęs, kitas - nusipirkęs automobilį. Prie laužo su keliais draugais gimė idėja apsiginkluoti, išplėšti kelis įmonių seifus, už pagrobtus pinigus prisipirkti dolerių ir užgrobus lėktuvą sprukti į Vakarus.
Sportiški vyrai svajojo pasiekti Rodeziją Afrikoje, kurioje - žinojo iš sovietinių laikraščių - diktatoriaus Jano Smito vadovaujamas baltųjų režimas kovojo su sukilusiais komunistuojančiais juodaodžiais. Vidas kliedėjo, kad jiems, aršiems komunizmo priešams, J.Smitas duos karinius laipsnius, geras algas ir po visureigį su kulkosvaidžiu. Tam, kad užgrobto lėktuvo pilotas neapgautų, vyrai nusprendė laikysią lakūnui į nugarą įremtą pistoletą, kol per langą pamatysią Eifelio bokštą - į Afriką jie ketino skristi kažkodėl per Paryžių.
Gaujos įkvėpėju tapo V. Antonovas, o aktyviausiu nariu - už spekuliaciją teistas ir jau vien dėl to dėl to valdžios nekentęs buvęs boksininkas Anicetas Skarulis. Pastarasis buvo visiška V. Antonovo priešingybė. Vidas žemas, o Anicetas aukštas - beveik dviejų metrų atletas. Vidas - komunikabilus romantikas, o Anicetas - paniuręs tylenis, labai nuožmus ir nepaprastai užsispyręs.
Planą pasiūlė meilužė
Gauja pradėjo nuo padegimų. Kai nebeapsikęsdamas naktinių orgijų nuomojamo namo savininkas ėmė gelbėtojus varyti lauk, vieną naktį namas supleškėjo. Ekspertai matė aiškias padegimo žymes, tačiau visi nuomininkai turėjo geležinius alibius. Tik po daug metų "Akistata" sužinojo, kad namas buvo padegtas iš žadintuvo ir žvakės pagamintu uždelsto veikimo mechanizmu, aprašytu 1942 metų rusiškoje knygoje "Vadovėlis partizanams priešo užnugaryje".
Vidas su Anicetu apsiginklavo dviem pistoletais, kuriuos nušvilpė iš žioplų įmonių sargų. Nors vyrai nutarė apiplėšimo metu žmonių nešaudyti, apsiginklavus atrodė ramiau. Be to, ginklų beveik be abejonės prireiks užgrobiant lėktuvą! Ilgainiui vyrai kažkur gavo net automatą "Kalašnikov".
Tam, kad išmoktų atidaryti seifus, A.Skarulis po darbo ėmė treniruotis autogenu pjaustydamas gelžgalius įmonės kieme. "Imkit pavyzdį iš A. Skarulio, - tai pamatęs kitiems darbininkams kalbėjo įmonės vadovas. - Štai kur sumanus vyras, mokosi dar vienos specialybės".
Kur išplėšti pirmąjį seifą, pasiūlė V. Antonovo meilužė Virga, tuo metu dirbusi Šiaulių ligoninėje. Pastabi mergina sušnipinėjo, jog kiekvieno mėnesio 5-ąją dieną į ligoninės kasą atvežamos stambios sumos grynų pinigų sumos, ir kitą dieną medikams mokamos algos. Viliojo žinia, kad ligonės sargas tūno nuošaliau savo namelyje.
Tęsinyje skaitykite, kaip "mafijos tėvas" padarė legendinį nusikaltimą, kuris pelnytai vadinamas vienu sumaniausiai atliktų nusikaltimų Lietuvos istorijoje. Taip pat rasite atsakymą, dėl ko ir kaip išdrąsėjusi "mafijos tėvo" gauja priėjo liepto galą.
