"Bausti negalima pasigailėti" - kur dėti kablelį?..
Mantas LIDEIKIS
Senovėje ne pirmą kartą sučiuptam vagiui už bausmę nukirsdavo rankas. Sugauti prievartautojai, žmogžudžiai buvo baudžiami mirtimi. Tačiau bėgant laikui bausmės švelnėjo, net ir žudikai ne visuomet susilaukdavo bausmės principu "akis už akį". Šiandien žmogžudys ne taip jau dažnai patupdomas už grotų ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Tačiau ar palyginti švelnios bausmės sumažino sunkių nusikaltimų, vagysčių, prievartavimų skaičių? Galbūt vėl reikia bausmių griežtumą suveržti?
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas:
"Nusikalstamumo mažinimui, manau, svarbiausią įtaką daro ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas, suvokimas, kad už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką teks atsakyti. Kriminologų jau senai yra įrodyta, kad pirmą kartą teisiamam žmogui pritaikius laisvės atėmimo bausmę, kai galbūt buvo galima taikyti švelnesnę, neabejotinai padaroma meškos paslauga.
Turi būti sukurta sistema, kuri, mano įsitikinimu, Lietuvoje dar nebaigta kurti. Taikant laisvės atėmimo bausmę yra keliami keli tikslai. Pirmiausia - izoliuoti asmenį tam, kad negalėtų daryti nusikaltimų. Kitas tikslas - perauklėjimas. Vien to, kad nusikaltėlis būtų izoliuotas, nepakanka, su žmogumi turi būti dirbama - mokoma gyventi dabartinėje besikeičiančioje visuomenėje, duodamas darbas, kad neprarastų įgūdžių, jei tokius turi, arba išmoktų.
Žinau, ne vienas pilietis piktinsis - juk visa tai už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus. Tačiau jei pailginsime bausmes už nusikaltimus, tai ar ne mūsų pinigų reikės jiems išlaikyti? Remiuosi Vokietijos pavyzdžiu. Ten už nusikaltimus bausmės yra dar švelnesnės, negu pas mus. Tačiau visai kitos nusikaltusių žmonių priežiūros sąlygos - jos gerokai griežtesnės. Nusikaltęs asmuo paruošiamas sugrįžti į visuomenę, nepaleidžiamas pro kalėjimo vartus eiti į visas keturias puses.
Žinoma, pas mus irgi tam tikra institucija - Pataisos inspekcija, kuri tam tikrą laiką stebi išleistuosius į laisvę - dažniausiai tuos, kurie išeina pritaikius lygtinio paleidimo straipsnį. O jeigu žmogus išeina atbuvęs visą bausmę, jis jau paliekamas sau. Nėra pas mus tokio mechanizmo, kuris žmogui padėtų. Labai dažnai į laisvę po daugelio metų išėjęs kalinys neturi kur grįžti, nežino, kas juo turėtų pasirūpinti.
Į darbą retai kas nori buvusius kalinius priimti. Taigi žmogui tenka arba elgetauti, arba padaryti nusikaltimą, kad vėl sugrįžtų už grotų, nes tai vienintelė išeitis pragyventi. Štai čia ir yra nemažos problemos.
Prieš 3 metus įsigaliojo trys nauji kodeksai - Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo. Buvo daug metų dirbama, ruošiant sistemą, ją įgyvendinant. Ir dabar pasitaiko, kad kolegos Seimo nariai, išgirdę vieną kitą rezonansinį nusikaltimą, kurie iš tiesų kartais būna šiurpūs, pateikia pataisas griežtinti bausmes. Bet tai išbalansuoja visą sistemą.
Svarbu, kad nusikaltęs žmogus būtų ne griežtai nubaustas, o integruotas į visuomenę. Būtina sudaryti sąlygas darbdaviams, kad priimtų ir tokio sluoksnio žmones. Tai jiems leistų užsikabinti. Griežtos bausmės neduoda norimų rezultatų. Siūlydami bausmes švelninti, mes vadovaujamės tyrimais, įrodančiais, kad griežtų bausmių politika nusikalstamumo nesumažina. Griežtomis bausmėmis to nepasiekta dar nė vienoje valstybėje".
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis:.
"Dabartinis Baudžiamasis kodeksas, mano manymu, yra pakankamai optimalus. Už daugelį nusikaltimų numatytos labai plačios bausmių ribos - sakykime, nuo metų laisvės atėmimo iki dešimties. Remdamasis teismo metu nustatytais faktais, teisėjas turi galimybę skirti teisingą bausmę.
Bausmių griežtinimas kažin ar galėtų turėti didesnę įtaką nusikalstamumui. Manau, jog tam įtakos galėtų turėti pačios bausmės neišvengiamumas, kad ir kokia ji būtų.
Tačiau aš matau problemų dėl pačių bausmių vykdymo ir galbūt tai gali įtakoti tam tikrus nusikastamumo faktus. Neramu dėl to, kad nemažai bausmių nusikaltėliams skiriama piniginėmis baudomis. Šių išieškojimas sudaro tik apie 30 procentų - visa kita lieka nepasiekta ir nusikaltėlis lieka iš tiesų nenubaustas.
Jei kalbėsime apie laisvės atėmimo bausmes, man neramu dėl to, kad sunkius ir labai sunkius, netgi ciniškus nusikaltimus įvykdę asmenys, pasinaudodami įvairiomis lengvatomis, gali anksčiau laiko išeiti į laisvę. Tai, mano manymu, neteisinga. Jeigu jau padaryta taip, kad teismo metu įmanoma tiksliai nustatyti nusikaltimo dydį ir už jį optimaliai nubausti, manyčiau, kad neturi būti jokių lengvatų, leidžiančių nusikaltėliui anksčiau laiko išeiti į laisvę.
Kodekse galėtų būti numatytos griežtesnės bausmės, atsižvelgiant į situaciją. Štai, kad ir toks progresuojantia dalykas - nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais ir jų realizavimu. Aš įsitikinęs, kad tokie nusikaltėliai turi būti labai griežtai baudžiami, realiomis bausmėmis. Šiuo atvejų lengvatos galėtų būti taikomos tik tokiais atvejais, jei nusikaltėliai sutiktų bendradarbiauti su teisėsauga.
Pastebime ir tai, kad nusikalstamumas jaunėja, vis daugiau nusikaltimų padaro nepilnamečiai. Todėl ta "kartelė", kai už sunkius nusikaltimus traukiama atsakomybėn kai kada nuo 14, kai kada nuo 16 metų, yra per aukšta - reikėtų žiūrėti pagal aplinkybes ir bausti anksčiau. Nepilnamečiai padaro žiaurių, netgi suaugusiems nebūdingų nusikaltimų ir matyti, kad šitokį pilietį kaip nors atvesti į doros kelią nėra taip jau paprasta - reikėtų anksčiau taikyti realią baudžiamąją atsakomybę".
