Irena ZUBRICKIENĖ
Po vasaros atostogų į klases sugrįžę Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) Vinco Kudirkos gimnazijos moksleiviai turbūt dar ne vieną dieną sveikins ir įvairiais klausimais apipils savo bendramokslį Marių Apanavičių (15 m.), neseniai apdovanotą "Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi". Medalį už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žmones Marius atsiėmė iš paties Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus rankų.
Apdovanojimo, pagarbiai saugomo Mariaus namuose Keturkaimio kaime (Vilkaviškio r.), priešistorė nesena ir trumpa. Birželio 12-osios pavakarę aštuntokas Marius, sėdėdamas kaimyno Žilvino Andziulio (25 m.) vairuojamame automobilyje "VW Passat", važiavo namų link. Paauglį, turėjusį reikalų seniūnijos centre Kybartuose (jis buvo prirankiojęs iš pakampių vario atliekų ir pristatė jas į metalo laužo supirktuvę), kaimynas buvo pasiėmęs pakeliui. Mat pats Žilvinas irgi turėjo dėl ko vykti į Kybartus - reikėjo seniūnijoje atsiimti pašalpas, gaunamas už dvi mažametes dukreles. Šios mažylės taip pat važiavo kartu. Šalia vairuotojo Žilvino dar buvo įsitaisęs ir kaimynas Žydrūnas (29 m.).
Pavažiavus kelis kilometrus Kudirkos Naumiesčio - Kybartų keliu, ties Gudkaimiu esančiame kelio vingyje automobilis vairuotojui (Žilvinas buvo neblaivus) staiga nepakluso. Per dideliu greičiu važiavusi ir nuo kelio nulėkusi mašina trenkėsi į griovio šlaitą. Abu suaugusieji nuo smūgio iškrito iš besivertusio automobilio. Vairuotojas nesusižalojo, o jo bendrakeleivis stipriai susitrenkė nugarą - prireikė gydytis.
Ant galinės sėdynės sėdėjęs Marius ir viena Žilvino dukrelė po smūgio buvo likę savo vietose, o antroji mažylė buvo atsidūrusi bagažinėje. Sutrikusiam paaugliui nebuvo kada laukti suaugusiųjų vyrų pagalbos, nes jis pastebėjo, jog mergyčių tėvas palinkęs prie automobilio numerių - skubėjo nusukti lentelę, kad būtų sunkiau iššifruoti, kieno mašina. O tuo metu Marius suodė aplinkui tvyrantį orą - dvelkė svilėsiais, išdavusiais būsiant liepsną. Berniukas suvokė, kad susitrenkusi mašina tučtuojau gali sprogti. Jis sugebėjo paskubomis iš automobilio iškelti abi Žilvino dukreles (Simonai - treji, o Silvijai - vos dveji metukai) ir su jomis leidosi tolyn. Nuo mašinos jau buvo nutolęs ir mergyčių tėvas. Greitai automobilis sprogo ir užsiliepsnojo. Jį užgesino iš Kybartų atvykę ugniagesiai, bet teliko apsilydžiusio metalo krūva.
Avarijos dalyviai namus, esančius už kokių penkių kilometrų, pasiekė pakeleivingomis mašinomis. Kambario duris pravėręs Marius labai išgąsdino savo mamą: buvo apsvilęs veidą, nusibrozdinęs kūną ir atrodė pervargęs. Žinia apie laimingą nelaimę netruko pasklisti po visą kaimą, nes apie ją jau žinojo ne tik patys avarijos dalyviai, bet ir jiems pagalbon atskubėję žmonės, ugniagesiai, policininkai ir netoliese darbavęsi pasieniečiai.
Eismo nelaimės siaubą išgyvenę vaikai išvengė rimtesnių sužalojimų. Tik viena Žilvino dukrelė buvo skubiai išvežta į Kauno medicinos universiteto klinikas stebėti, tačiau paaiškėjo, kad jai nieko grėsmingo nenutikę. Abi mažylės ir šiandien linksmai šypsosi savo gelbėtojui Mariui, gyvenančiam kaimynystėje.
Dabar Marius sako, kad būtų tikrai mažiau džiaugęsis po įsimintino įvykio, jeigu ne kitų žmonių liaupsės, pagyros ir įvertinimas, nes jam atrodo, kad pavojaus akimirką taip pat būtų pasielgęs kiekvienas jo draugas. Tačiau parodytas suaugusiųjų dėmesys vaikinukui tarsi būtų ir plačiau atmerkęs akis: jis iš tiesų buvęs ant gyvenimo ir mirties slenksčio kartu su abiem mergytėmis.
Ryžtingas ir sumanus Mariaus poelgis nebuvo užmirštas: įvykį pradėję tirti Vilkaviškio policijos pareigūnai netrukus perdavė oficialią žinią kolegoms ugniagesiams, o šie nustatytąja tvarka kreipėsi į Prezidentūrą. Sunkiai materialiai besiverčiančios daugiavaikės šeimos atžalą Marių su tėčiu į iškilmes, gavus pakvietimą, vežė kitas kaimynas. Paauglys neslepia: ne medalis jį labiausiai nudžiugino Prezidentūroje - iškilmingoje, anksčiau tik per televiziją matytoje aplinkoje didžiausią įspūdį, paties žodžiais, padarė "gyvas šalies prezidentas Valdas Adamkus", šiltai priėmęs tvirtai vyrišką vaikinuko rankos paspaudimą ir nepagailėjęs malonių žodžių!
Pakilios nuotaikos doze Vilniuje "pakrautas" Marius į namus tuokart grįžo labai laimingas. Prezidentūroje įteiktų saldainių užteko ne tik jam, tėvams ir dviem seserims (Marius - vidurinysis šeimos vaikas), bet ir artimiausiems Mariaus draugams kaime.
Ypač smagu, kad Mariaus Apanavičiaus poelgis nenustebino nei jį gerai pažįstančių kaimynų, nei jo mokytojų. Visi kalbintieji lyg susitarę "Akistatai" porino, jog šis vaikinukas visada labai malonus, nuovokus, linkęs bet kada ir bet kam padėti, linksmas, sąžiningas. Sako, "nepasikėlė" Marius ir po apdovanojimo. Atrodo, jo netrikdo ir po kaimą kada ne kada pasigirstančios dygios replikos, esą išsigandusias mergytes iš degančio automobilio per sumaištį ištraukė ne Marius, o pats mažylių tėvas Žilvinas...
Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.:
- Marius Apanavičius pagarbiai saugoja iš Prezidento rankų gautą medalį
- Irena Apanavičienė didžiuojasi sūnumi, bet ir graudinasi pagalvojusi, jog šiandien jo galėjo ir nebeturėti...
2006 08 23
