Ona NARUŠEVIČIENĖ
Yra dalykų, kuriuos gyvūnai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Gyvūnai vis labiau pripažįstami visaverčiais gydomojo proceso dalyviais. Bežodė užuojauta, prisirišimas ir bendravimas su kita gyva būtybe gali padėti sėkmingai pasveikti.
Daugybė atliktų tyrimų patvirtino tiesioginį ryšį tarp žmogaus emocijų ir imuninės sistemos funkcionavimo. Siekiant padidinti išgijimo efektyvumą sunkių ligų ir negalių atvejais, gyvūnų terapija buvo išskirta į visiškai savarankišką discipliną.
Apie mus supančius gyvūnus dažniausiai esame linkę galvoti tik kaip apie padėjėjus, o ne gydytojus. Klasikinis to pavyzdys - šuo vedlys. Tačiau vis dažniau gyvūnams priskiriamas kitas, gydomasis, vaidmuo. Pvz., smegenų pažeidimus patyrusių ligonių reabilitacinėse programose gana sėkmingai buvo pradėtas naudoti jojimas žirgu (žinomas kaip hipoterapija). Pastaruoju metu įvairių medicinos sričių specialistai (terapeutai, fizinio atsinaujinimo terapijos bei kiti gydytojai) ėmė sėkmingai naudoti žirgus sunkiems ligoniams gydyti. Kadangi žirgo ėjimo ritmas labai gerai dera su žmogaus, hipoterapija padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegenų sužeidimo.
Gyvūnų terapijos reikšmė didžiulė. Gyvūnų terapija - tai gydymo metodika "vienas vienam", turinti aiškiai suformuluotus tikslus, kai gydymas atliekamas dalyvaujant ir padedant gyvūnams. Tuos gyvūnus prižiūri tos srities gydytojas profesionalas: ar terapeutas, ar fizinės ir užimtumo terapijos specialistas, ar socialinis darbuotojas. Jie stebi paciento gijimą taip, kaip tai darytų ir tradicinės terapijos atveju.
Gyvūnų terapijos tikslas - padėti padėti sukurti motorinius sugebėjimus, dėmesio koncentraciją, bendravimo ir savosios vertės supratimo funkcijas. Gyvūnai būna sertifikuoti, juos prižiūri tam darbui paruoštas asmuo. Yra draugijų, kurios rūpinasi gyvūnų treniravimu ir sertifikavimu tarnybai "vienas vienam" bei terapinėmis situacijomis.
Medikai teigia, kad gydant dalyvaujantys gyvūnai padeda pašalinti baimę, suteikia ligoniui motyvaciją sveikti. Tradicinės terapijos atveju dažnai tai būdavo nepasiekiama, kad kokius sugebėjimus būtų siekiama išugdyti: fizinius, pažintinius, elgesio, socialinius ar emocinius.
Turbūt visiems suprantama, kokį vaidmenį gyvūnai atlieka gydant psichines ligas. Depresijos kankinami ligoniai dažniausiai būna sutrikę, užsidarę giliai savyje, nesugeba ištiesti kitam rankos. Pabendravę su gyvūnais, tokie ligoniai pamažu atsiveria. Vienas vyras, patyręs potrauminį stresą metų metus nebylus ir nejudantis išbuvo susirietęs embriono pozą. Niekas negalėjo jo iš ten "ištraukti". Tik vilkšunis, gulinti nosis prieš nosį, sugebėjo pasiekti kontaktą žvilgsniu ir akių judesiais. Panašaus rezultato pasiekė ir triušis, atneštas vienam prievartą patyrusiam vaikui - pirmuosius žodžius jis ištarė būtent triušiui.
Gyvūnai fizinėje ir užimtumo terapijoje padeda pacientams atlikti pirmuosius judesius. Vienam vaikui, visiškai negalėjusiam vaikščioti, buvo atvestas labradorų veislės šuo. Terapeutas su padėjėju jį laikė taip, kad vaikas negalėtų pasiekti. Tai sužadino vaiko motyvaciją ir jis, norėdamas paliesti šunį, pirmą kartą buvo priverstas daryti mažus žingsnelius. Taip jis išmoko vaikščioti.
Vienai vėžio sudarkytu veidu moteriai labai padėjo atneštas triušis, kuris tyliai tupėjo moteriai ant krūtinės ir ramiai į ją žiūrėjo. "Triušiui buvo nesvarbu, kaip aš atrodau", - sakė moteris, kurios psichiką labai žeidė negražus veidas.
Sveikstančiajam naudingos teigiamos emocijos. Gyvūnai sugeba atnaujinti žmogaus pojūčius arba padeda jiems atsirasti. Gyvūnai yra kartu ir mokytojai, ir gydytojai.
Onkologai pastebi, kad moterys, sergančios vėžiu, gyvena ilgiau už vyrus, sergančius ta pačia vėžio forma, matyt, dėl to, kad jos labiau linkusios pripažinti jausmus ir į juos reaguoti. Laikas pakeisti gydymą taip, kad jausmams atsirastų derama vieta, nes jausmai suteikia didesnę galimybę pasveikti. O gyvūnų terapija padeda žmonėms geriau jaustis tiek fiziškai, tiek emociškai.
Kai kuriose užsienio šalyse svarstoma galimybė leisti auginti gyvūnus senelių ir neįgaliųjų slaugos namuose. Šiandiena kai kurie JAV terapeutai jau bando (nors ir susidurdami su sunkumais) pritaikyti kačių, šunų, žuvų ir paukščių pagalbą ligoninėse, senelių namuose, mokyklose ir netgi kalėjimuose. Nustatyta, kad vien šių gyvūnų buvimas sukuria palankią atmosferą įtemptiems santykiams atpalaiduoti.
Bet štai Prancūzijoje gyvūnai kol kas ne toleruojami panašiose institucijose. Tačiau gydytojas gali imtis gudrybės ir atidaryti privatų kabinetą. Taip pasielgė psichologė Sabrina Filip - savo psichoterapijos seansams su depresyviais vaikais ji šunį naudoja kaip tarpininką. Gydytoja aiškina, kad šuo supaprastina situaciją ir psichoterapeutei lengviau rasti kontaktą su vaiku. Nekalbantys, tiesiog "užblokuoti" vaikai, likę vieni su šunimi, pradėdavo su juo kalbėti.
Kasdieniniame gyvenime šuo žmogų palaiko, ypač stresų metu. Prisirišę prie gyvūno žmonės mažiau puola į depresiją gedulo metu. Pastebėta, kad šunį turintys pagyvenę žmonės rečiau lankosi pas gydytoją ir mažiau vartoja vaistų.
Paukščių ir žuvų teigiamas poveikis nė kiek ne mažesnis. Pvz., tropinių žuvelių stebėjimas ramina ir padeda sumažėti kraujospūdžiui.
Deja, senelių namuose draudžiama laikyti gyvūnus higienos, vietos trūkumo ir kitais sumetimais. Kadaise tais pačiais argumentais buvo remtasi, kai motinoms draudė būti ligoninėse šalia sergančių vaikų.
Pensilvanijos universiteto tyrimai įrodė raminantį akvariumo žuvyčių poveikį traukiant dantis. Specialūs akvariumai yra įtaisyti kai kuriose Paryžiaus ligoninėse ir poliklinikų laukimo salėse. Jie mažina pacientų nerimą ir teigiamai veikia širdies ritmą.
Londone 3 metus iš eilės atlikti tyrimai patvirtino labai gerą gyvūnų poveikį sergantiems vaikams - ypač tiems, kurie ilgai užsibūna ligoninėje. Šunys ir šinšilos būdavo žaidimų kambariuose, o triušiai ir jūrų kiaulytės turėdavo teisę įsitaisyti vaikui ant kelių arba net jo lovoje. Fizinis kontaktas su gyvūnais primindavo ryšį su namais ir atitraukdavo nuo ligoninės rutinos.
