Lietuvos gyventojai rimtai nereaguoja į jiems skiriamas nedideles baudas ir nepareigingai jas moka.
Tokias išvadas galima daryti iš Lietuvos antstolių rūmų trečiadienį pateiktų duomenų. Iki 200 litų siekiančios sumos pernai sudarė beveik pusę (43,8 proc.) visų antstolių vykdytų išieškojimų. Pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Astos Karužienės, tai yra keistoka ir nenormali vykdomų bylų struktūra.
Antstolių teigimu, iki 200 litų siekiančios bylos dažniausiai susijusios su baudų, skirtų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, važiavimu visuomeninio transporto priemonėmis be bilieto, pažeidimus viešosiose vietose arba valstybei nesumokėtų mokesčių išieškojimu.
"Visuomenė nesupranta, kad tokią sumą, 200 litų, gali susimokėti patys, o ne per antstolius. Tai yra senos sistemos palikimas, kai skolininkai manė, kad niekas tokio dydžio baudos neišieškos, nes antstoliams tai neapsimoka. Tai yra apgailėtina, juk jeigu tuo metu žmogus neturi sąskaitoje pakankamai pinigų, gali prašyti policijos išdėstyti baudos išmokėjimą per tris mėnesius, tačiau žmonės visai nesirūpina savo baudomis", - sakė A. Karužienė.
Antstolių darbo statistika rodo, kad iki 200 litų sumų išieškojimas yra daug efektyvesnis nei didesnių sumų. Per 2003 - 2004 metus nedidelių sumų išieškojimo efektyvumas siekė 30,29 procento, kai vidutinis efektyvumas buvo 24,22 procento.
Pernai 21,8 procento antstolių vykdytų bylų sudarė nuo 200 iki 1 000 litų siekiančios sumos, 17,7 procento - 1 000 - 5 000 litų sumos, 2,5 procento - 5 000 -11 000 litų, 1,8 procento - 11 000 - 50 000 litų sumos, 0,4 procento bylų viršijo 100 000 litų sumą.
Mažiausias efektyvumas (15,51 proc.) pasiektas išieškant 1 000 - 5 000 litų dydžio sumas.
Iš viso Lietuvos antstoliai pernai išieškojo 159,9 milijono litų skolų, arba 44 procentais daugiau nei 2003-iaisiais. Pernai užbaigtas išieškojimas 192 600 bylų (21,5 proc. daugiau). Iš viso Lietuvoje pernai dirbo 126 antstoliai, vienas jų vidutiniškai išieškojo daugiau nei 1,2 milijono litų.
