Daiva NORKIENĖ
Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonija virto savotiška viešo teatro scena. ŽIV infekuotųjų skaičius kolonijoje nuo birželio išaugo kelis kartus, o žiniasklaida buvo priversta domėtis juokingai menka tema: kodėl ant sveikatos priežiūros viršininkės Linos Macaitienės stalo mėtėsi šokoladukas - gal tai atlygis už neteisėtus santykius su nuteistaisiais?
Bet po savaitę trukusio L. Macaitienės veiklos tarnybinio patikrinimo paaiškėjo, jog tie reiškiniai tarpusavyje glaudžiai susiję. Kaip tas ŽIV neplis, jei už 1 600 vyrų sveikatos priežiūrą atsakinga pareigūnė juos ne tiek gydė, kiek "santykiaudavo" už dešimt litų ar šokolado plytelę!?
Griežtas papeikimas
Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos bei Kalėjimų departamento pareigūnai baigė savaitę trukusį tarnybinį patikrinimą "dėl neteisėtų gydytojos L. Macaitienės ryšių su nuteistaisiais". Patikrinimo išvadoje akcentuojama, jog sveikatos priežiūros viršininkė per daug artimai bendravo su nuteistaisiais: paprašyta paskambindavo jų artimiesiems, iš nuteistųjų priimdavo "dovanas" (šokolado plytelę ir dešimt iš anksto pažymėtų litų), per daug su jais šnekučiuodavosi. Kelis puslapius užimančioje išvadoje pateikiama nemažai skaičių: per du šios moters darbo kolonijoje mėnesius medicininio preparato "Relanium" nuteistiesiems skirta 152 kartus, tuo tarpu per septynis šių metų mėnesius, kol L. Macaitienė dar nedirbo, minėtas preparatas gydymui panaudotas tik 72 kartus. Kadangi relaniumas pakelia nuotaiką ir didelės jo dozės "badmečiu" narkomanams atstoja kvaišalus, ant medikės krito pagrįstas įtarimas: galbūt šį ir kitus panašaus veikimo preparatus kairėn ir dešinėn ji dalina už tam tikrą atlygį?
Lina Macaitienė, kurią kolonijos direktorius tyrimo metu buvo nušalinęs nuo pareigų, gavo griežtą papeikimą ir netrukus turėtų grįžti į darbą. Tačiau sprendžiant iš to, kiek kartų ir kaip įtaigiai medikei buvo siūloma palikti pareigas "savo noru", jos dienos kolonijoje gali būti suskaičiuotos. Taigi kas iš tiesų atsitiko kolonijoje ir kodėl dėl menko nieko kilo tiek triukšmo?
Du mėnesiai
Kalėjimų departamentas visada kruopščiai tikrina laisvės atėmimo vietose ketinančius įsidarbinti pareigūnus. Todėl po to, kai dėl ŽIV skandalo iš griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos pasitraukė 30 metų čia dirbusi gydytoja Birutė Adamonienė, užduotis buvo ne iš paprastųjų. Į jos vietą reikėjo rasti drąsų, veikų ir, svarbiausia, nepriekaištingos praeities mediką. Jeigu šio rašinio herojė L. Macaitienė tiko kolonijos sveikatos priežiūros viršininkės pareigoms, abejoti neverta - gydytojos praeitis "švari". Anksčiau L. Macaitienė vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos skyriui. Kolonijoje L. Macaitienė praktiškai dirbo vos du mėnesius: įsidarbino rugpjūčio 2-ąją, o spalio pradžioje susilaužė koją ir mėnesį turėjo nedarbingumo lapelį. Jau spalio pradžioje, prieš pat traumą, kolonijos direktorius Linai Macaitienei siūlė "savo noru išeiti iš darbo". Ar įmanoma nepriekaištingos praeities žmogui per 8 savaites (!) tiek prisidirbti, kad jo veiklai ištirti prireiktų komisijos iš Vilniaus, tarnybinio patikrinimo?
"Akistatai" pavyko sužinoti, ką pirmiausia kolonijoje nuveikė L. Macaitienė.
- Pradėjau darbuotis, - pasakojo moteris. - Žiūriu, ne juokai. Aš viena, o nuteistųjų - pusantro tūkstančio. Puolu ir šen, ir ten. Verkiant reikėjo psichiatro, tačiau jie atvažiuoja, pasižvalgo ir purto galvas: "Neisim, bijom!" Šiaip taip prikalbinau įsidarbinti draugę psichiatrę. Pamažu pavyko suburti komandą: dabar triūsia 6 gydytojai ir 7 medicinos seselės.
L. Macaitienė pastebėjo, kad kolonijos Medicinos skyriuje nuo seno nebuvo tvarkos. Kas norėdavo, tas pro vartus ir ateidavo. Jai atrodė, jog dirbti reikia kaip normalioje miesto poliklinikoje: priėmimui pas gydytoją reikia iš anksto pasiimti talonėlį. Paskui medikė reformavo stacionaro darbą. Iki tol prie ligonių naktimis niekas nebudėdavo, o L. Macaitienei atrodė, jog pacientų naktimis vienų palikti negalima. Todėl suagitavo kolektyvą pasidalinti naktinius budėjimus. (Tiesa, medikai tikėjosi, kad už juos bent jau bus mokama, tačiau pažadėtų pinigų negavo). Bet kurioje ligoninėje laisvėje slaugytojos rytą ir vakare ligoniams matuoja temperatūrą, nubraižo jos kitimo kreives. Alytuje to anksčiau nebuvo daroma, medikai apie būklę spręsdavo iš pacientų nusiskundimų. Naujoji sveikatos priežiūros viršininkė įvedė reikalavimą temperatūrą matuoti. Sako, kad už tai, jog prastos reputacijos kalinių sveikatai rodydavo tiek daug dėmesio, gydytoja gavusi barti. "Kam tu juo taip rūpiniesi, taigi jo blogas būdas!" - išgirdo iš administracijos, tačiau atšovė, jog ji žmogų gydo ne nuo charakterio, o nuo plaučių uždegimo. Pamačiusi, jog kolonijoje yra nemažai išbertų nuteistųjų ir nežinodama, kokia tai liga, L. Macaitienė konsultantų ieškojo net Vilniuje. Ji teigia pakvietusi į koloniją konsultuoti žinomą dermatovenerologę Neringą Maleckienę.
Ar įmanoma, kad specialistas, taip užimtas savo tiesioginiu darbu, per kelias savaites spėtų išsiaiškinti kolonijos Vidaus tyrimų tarnybos galimybes (suseks ar nesuseks)? Ir išvystytų nelegalų "verslą" - kairėn ir dešinėn už "dovanas" dalinti psichotropinius preparatus?
Dirbo kaustoma nerimo
- Aš visada bijojau, kad man ko nors slapčia nepakištų ir neapkaltintų, - "Akistatai" pasakojo L. Macaitienė. - Štai po darbo eini per kolonijos kiemą, o tave nuoširdžiai plepėdamas iki vartų lydi koks nors nuteistasis. Aiškiai matyti, kad žmogus tik nori išsikalbėti. O vis tiek pagalvoji: juk čia pilna gabių kišenvagių. Jei tokie sugebėdavo nejučia žmogui visus pinigus ištraukti, tai negi sunku gydytojai patyliukais kokią "ecstasy" tabletėlę įkišti? Iš kur galėjau žinoti, kam kada nepatiksiu ir bus surengta provokacija? Patikrins prie vartų, ras. O kas tada?
Gydytoja darbo kabineto raktą išeidama namo palikdavo kolonijoje. Beje, ji savo kabinetu naudojosi ne viena. Tai buvo kelių specialistų patalpa. Jei kam labai norėtųsi pakišti draudžiamų daiktų, idealus variantas palikti juos stalčiuose ar tarp popierių. Taip "Akistatai" tvirtino L. Macaitienė.
- Ar jūs tikite, kad tas tarp popierių rastas šokoladas ir dešimt litų buvo mano? Jūs tikite, kad tai mano gauti "kyšiai", o ne administracijos provokacija? - ramiai klausė kolonijos medikė. - Argi laikyčiau tuos draudžiamus daiktus žinodama, jog manęs nori atsikratyti?
Anot L. Macaitienės, spalio pradžioje ją pasikvietė direktorius ir liepė išeiti iš darbo. Gydytoja pasiteiravo, ką ji daranti blogai. Direktorius atsakęs, jog "viską".
- Tai gerai, direktoriau, iš to "visko" jūs man išvardinkite nors tris punktus, - pareiškė gydytoja, tačiau atsakymo nesulaukė.
Po to ji mėnesį dėl lūžusios kojos nedirbo. Grįžo lapkritį ir netrukus sulaukė netikėto patikrinimo. Prieš pusantros savaitės kolonijos praleidimo punkte išeinančią gydytoją sustabdė keli pareigūnai. Kaip gydytoja sužinojo iš direktoriaus, ją kratė Kalėjimų departamento vadovo nurodymu. Keli kolonijos ir iš Vilniaus atvykę pareigūnai iščiupinėjo, išvartė asmeninius dokumentus, rankinę, drabužius. Medikė buvo išrengta ir patikrinta nuogutėlė. Ji tvirtina, kad nieko draudžiamo neradus pareigūnų veidai buvo labai liūdni.
- Ir būtumėt mačiusi, kaip jie nušvito, kai kabinete aptiko dešimt litų ir šokolado plytelę! Atrodė tarsi dovanų gavę, - tvirtina medikė. - Nors nežinojau, kieno tai ir iš kur atsirado, dėl mano veiklos buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tuo metu kolonijos direktorius man ir vėl pasiūlė savo noru išeiti iš darbo, ir viskas liksią "tarp šio kabineto sienų". O aš savo darbą mėgstu, todėl žinoma, nesutikau.
S. Agurkiui "pasidarė aišku"
Ketvirtadienį buvo pasirašyta aukščiau minėta tarnybinio patikrinimo išvada, medikė nubausta griežtu papeikimu. Dieną prieš tai ji buvo pakviesta pasikalbėti pas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas laikinai einantį Skirmantą Agurkį. Medikė šio pokalbio laukė apimta apgaulingų vilčių.
- Bet departamento direktorius man pasiūlė rašyti pareiškimą eiti iš darbo, - sako L. Macaitienė. - "Jeigu turite už ką, atleiskit!" - nesutikau ir gavau naują pasiūlymą. Dar aš galinti savo noru pereiti į eilinės terapeutės pareigas. Dar vėliau direktorius "draugiškai patarė" šiandien pat nuvažiuoti į Alytų ir atsiprašyti kolonijos direktoriaus. O aš neturėjau už ką jo atsiprašinėti.
Iš karto po pokalbio su minėta gydytoja Skirmantas Agurkis priėmė "Akistatos" korespondentus.
- Dabar man viskas pasidarė aišku dėl L. Macaitienės, - sakė direktorius. - Jei anksčiau ir abejojau, tai dabar jau viską žinau. Pasikalbėjau ir supratau. Na ką gi, tarnybinis patikrinimas beveik baigtas, štai čia ant stalo guli jo išvada. Kolonijos direktorius buvo teisus.
Tai sakydamas S. Agurkis prieš žurnalistus atvertė vieną iš kelių išvados lapų.
- Štai čia, - rodė pirštu, - yra parašyta, jog pradėjus dirbti L. Macaitienei nepaprastai išaugo psichotropinių medikamentų, trankvilizatorių sunaudojimas... Šioje išvadoje yra tokių dalykų, kad jei Sveikatos apsaugos ministerija sužinotų, jai būtų prastai.
Žurnalistei paklausus, gal departamentas medike nori atsikratyti, nes ši slapta bendradarbiaujanti su specialiosiomis tarnybomis, S. Agurkis tai pavadino "nesąmone".
Kolonijos vadovas nustebęs
Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos laikinasis direktorius Kęstutis Jasmontas dėl tarnybinio patikrinimo išvados nebuvo toks tikras. Jis taip pat pakartojo, kad per du L. Macaitienės darbo mėnesius kai kurių medikamentų buvo sunaudota daugiau, tačiau teigė negalįs įrodyti, kad juos nuteistiesiems skyrė būtent ši medikė.
- Nežinau, gal ir ne ji, nes apskaitos nevedė, kortelės neužpildytos. Bet ji, kaip vadovė, turėjo kontroliuoti medikamentų išdavimą, o kadangi to neatliko, jai skirtas griežtas papeikimas.
- Direktoriau, tačiau L. Macaitienė tvirtina visomis išgalėmis kovojusi prieš narkomaniją ir narkotikų įnešimą.
- Kurgi ne. Jos pasiklausius, gali pasirodyti, jog ta gydytoja apskritai šventoji.
- Na, ne šventoji, bet, kaip teigia, ji pati iš jūsų pareikalavusi, kad praleidimo punkte būtų tikrinami be išimties visi, net moterys. Ko anksčiau nebūdavę. Ir, pasak ponios Linos, narkotikų įnešimas iš karto sumažėjo.
- Na, čia aš jau nebeturiu ką pasakyti, - direktoriaus balse pasigirdo ironija. - Ko ji gali reikalauti? Kas ji tokia, kad kolonijoje tvarką darytų? Dėl praleidimo punkto... Tegul tik ji savo pareigas gerai atlieka. O dabar - griežtai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus. Įstatymas kategoriškai draudžia palaikyti bet kokius ryšius su nuteistaisiais ir jų artimaisiais. O ji palaikė, "dovanėles" priimdavo.
Paklaustas, ar tikrai nuteistiesiems nebuvo reikalingas relaniumas kaip raminamoji priemonė, direktorius atsakė, jog "nėra čia tų narkomanų nei depresijos, o kam buvo prasidėjusi abstinencija, tie buvę išvežti gydyti". Kolonijoje klesti tvarka ir ramybė.
Atpažino scenarijų
- Galėčiau pasirašyti po kiekvienu L. Macaitienės spaudai pasakytu žodžiu, - "Akistatai" tvirtino buvęs Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos kapelionas, Aušros Vartų bažnyčios klebonas Aušvydas Belickas. - Išgirdau jos istoriją ir atpažinau tą patį susidorojimo scenarijų, koks buvo pritaikytas ir man. Kai pradėjau garsiai kalbėti, kad Vilniaus kolonijos narkotikų verslą globoja Vidaus tyrimų tarnyba, mane irgi iškratė praleidimo punkte, ieškojo, kaip prikibti, ir būtų ką nors draudžiamo pakišę, jei nebūčiau susipratęs daugiau į tą koloniją neiti.
Aušvydas Belickas tvirtina asmeniškai pažįstąs L. Macaitienę, kuri "yra tikrai sąžininga gydytoja".
- L. Macaitienė gyvena Birštone, mano gimtinėje, - sakė buvęs kapelionas. - Aš nujaučiu, kad į koloniją ji atėjo apimta idealizmo. Kad tikėjosi pakovoti su narkotikų bizniu, o sulaukė provokacijos.
L. Macaitiene tiki ir kita mūsų ankstesnių rašinių herojė, gydytoja iš Vilniaus Neringa Maleckienė. Neseniai rašėme, kad N. Maleckienei buvo pasiūlyta konsultante padirbėti Alytaus kolonijoje. Kai N. Maleckienė Kalėjimų departamento specialistui pareiškė, jog narkotikų problema Alytuje tikrai neišspręsta, kad ji iš dviejų šimtų narkomanų nė vieno nematė apimto abstinencijos, pastarasis įsižeidė. Ir paprašė, kad medikė jam pateiktų narkotikus gabenančių pareigūnų sąrašą.
- Jeigu jie, rimti, geras algas gaunantys vyrai, norėjo, kad aš už juos padaryčiau jų darbą, - piktinosi N. Maleckienė, - kad išaiškinčiau narkotikų kurjerius, tai kaip jums tai patinka? O dėl L. Macaitienės... Spėju, kad ji neįtiko todėl, jog kolonijoje dirbti gali tik savi žmonės. Matyt, ji netapo sava...
Šių eilučių autorei pavyko pasikalbėti su vienu Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje dirbančiu pareigūnu (pavardė redakcijai žinoma).
- Pati žinot: jeigu būna už ką, tai pareigūnus iš kolonijų išveda su antrankiais. Jei pas Macaitienę būtų radę bent trupinėlį ko nors neleistino, tai jokių tarnybinių patikrinimų nebūtų buvę. Patys būtų iškvietę ONTT ir iškėlę bylą. Norėjo moteriškę sudoroti, tai ir doroja. Dėl jos charakterio. Per daug reikalavimų ir nepasitenkinimo. O su tarnybomis ji tikrai nebendradarbiauja, čia tik jos taktinis manevras. Nėra jokių ją esą pakvietusių dirbti "jos žmonių". Ją pakvietė pats kolonijos direktorius, su kuriuo dabar nesutaria.
P. S. Jeigu jau tarp inteligentiškų kolonijos pareigūnų, medikų vyksta tokia konfrontacija, tai kas darytųsi, jei geromis manieromis nepasižymintys nuteistieji vieną akimirką nebegautų absoliučiai jokių kvaišlų ir medikamentų? Ypač kai nė vienas nedžiūgauja dėl nuolatos plintančio ŽIV ir infekuotųjų kaimynystės. Visiškai sustabdžius narkotikų tiekimą į koloniją, išaugs kitų nusiraminimo priemonių poreikis. Nebebus "širkės", heroino, reikės daugiau relaniumo, eleniumo, kitų panašių medikamentų. Blaivi kolonija - tai tarsi parako statinė. Ypač iki tol, kol sąlygų kitaip atsipalaiduoti (sporto ir treniruoklių salių, kultūrinio gyvenimo, kompiuterių, televizorių, videotekos beveik nėra). Šiame kontekste kojų kolonijoje neapšilusios gydytojos dorojimas, pagaliau jos pačios nepamatuoti pažadai atskleisti korupcijos skandalą primena paprasčiausią farsą.
