Kodėl padidėjo kaklo limfmazgiai?
"Mano sūnui - 7 metukai, - rašo mūsų skaitytoja M. J. iš Kelmės. - Vaikui jau kuris laikas padidėję kaklo limfmazgiai. Jie neskausmingi, bet neišnyksta. Į kokį gydytoją kreiptis, kad nustatytų, kodėl padidėję limfmazgiai, kaip šį sveikatos sutrikimą reikia gydyti?"
Limfinių mazgų padidėjimas gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis: infekcijomis, piktybiniais susirgimais, medžiagų apykaitos ligomis, padidėjusio jautrumo reakcijomis ir panašiai. Ar limfmazgiai yra patologiškai padidėję, gali pasakyti tik gydytojas.
Kaklo limfmazgiai dažniausiai padidėja sergant virusine infekcija (pavyzdžiui, ryklės uždegimu), bakterine infekcija (angina ar kt.), burnos ertmės infekcijomis, balso stygų uždegimu, taip pat jei yra sugedusių ir supūliavusių dantukų. Kaklo limfmazgiai gali padidėti ir prasidėjus paminėtų ligų komplikacijoms. Vadinasi, jūs vaiką visų pirma turite parodyti gydytojai (pediatrei), kuri įvertins vaiko kaklo limfmazgių dydį, konsistenciją, paslankumą, jei reikės, skirs kraujo ir kitus tyrimus ir nustatys tikslias kaklo limfmazgių padidėjimo priežastis. Gali prireikti gydymo antibiotikais.
Pasitaiko, jog kurį laiką kaklo limfmazgiai būna padidėję, tačiau vėliau normalizuojasi ir be jokio gydymo. Taigi be reikalo nesinervinkite, nepanikuokite, pasitikėkite gydančia gydytoja.
Siuntimą pas aukštesnio lygio specialistą - jei to pageidausite - turėtų išrašyti vaiko gydytoja.
Apie gimdos kaklelio žaizdas ir jų gydymą
"Man gimdos kaklelyje rado žaizdą, - rašo skaitytoja M. - Gydytoja sakė, jog reikės operuoti. Noriu sužinoti, ar ši operacija yra sudėtinga, ar nebūtų įmanoma pasigydyti vaistais?"
Gimdos kaklelio žaizda, arba gimdos kaklelio erozija, - tai tokia būklė, kai tam tikroje gimdos kaklelio vietoje trūksta vieno sluoksnio plokščiojo epitelio (ta vieta yra paraudusi, todėl ir vadinama žaizda, nors iš tiesų tai visai ne žaizda). Na, o tuomet, kai gimdos kaklelis būna padengtas ne plokščiuoju, o cilindriniu epiteliu, išsiskiria daugiau gleivių ir yra didesnė tikimybė patekti infekcijai. Susirgus infekcine liga vystosi displazija - ikivėžinė gimdos kaklelio būklė, o dar vėliau gali užklupti ir vėžys.
Gimdos kaklelio žaizda gali atsirasti po gimdymo, nėštumo nutraukimo ar procedūros, kurios metu buvo traumuotas gimdos kaklelis.
Tarp gydytojų ginekologų ilgai vyko diskusijos, ar gimdos kaklelio žaizdą reikia apskritai gydyti ir kokie gydymo būdai yra geriausi.
Kadangi gimdos kaklelis yra neskausminga ir nejautri vieta, jo pažeidimus (žaizdą) galima nustatyti tik per ginekologinę apžiūrą. Pagausėjusios ir kitokios, nei įprastai, išskyros gali būti tiek dėl infekcijos, tiek dėl hormonų veiklos sutrikimų. Jei moteris bent kartą per metus apsilanko pas gydytoją ginekologą, gimdos kaklelio žaizda bus laiku pastebėta ir išgydyta.
Gimdos kaklelio žaizda kurį laiką stebima (todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą, paisyti jo rekomendacijų).
Anksčiau gimdos kaklelio žaizdos dažniausiai būdavo gydomos elektrokoaguliacija. Nuo šios chirurginės procedūros neretai susidarydavo kaklelio sąaugos. Kita gydomoji procedūra - kriodestrukcija (šaldymas) irgi pažeisdavo gilesnius sluoksnius. Todėl šiuo metu plačiausiai naudojama chemiodestrukcija. Tai trumpa ir neskausminga procedūra, kurios metu chemine priemone (rūgštimi) paveikiamas paviršinis gleivinės sluoksnis. Taip paveiktas cilindrinis epitelis nusilupa ir maždaug per du mėnesius užauga normalus daugiasluoksnis epitelis. Prireikus procedūrą galima pakartoti.
Minėta procedūra neturi jokio šalutinio poveikio, ją galima atlikti tiek gimdžiusioms, tiek negimdžiusioms moterims.
Sinusitas ir jo gydymas
"Dažnai vargina sloga, galvos skausmas, ausų užgulimas, - rašo Monika B. iš Ukmergės. - Gal tai sinusitas? Kaip šią ligą greičiau išsigydyti?"
Sinusitu dažniausiai susergama nepakankamai išsigydžius peršalimo ligas. Taigi jei jūsų nosis nuo peršalimo praėjus dešimčiai dienų vis dar užgulta, galimas daiktas, kad prasidėjo sinusitas. Lėtinis sinusitas išsivysto (liga kartojasi), kai būna nepakankamai išgydyta liga, susirgus ja pirmąjį kartą.
Dažniausiai paveikiami sinusai, esantys abiejose nosies pusėse ant skruostų. Peršalus ar prasidėjus organizmo alerginei reakcijai (pavyzdžiui, šienligei), siauras nosies kanalėlis gali užsikimšti ir turėti įtakos sinusų infekcijos išsivystymui. Sinusito simptomai yra nuolat užsikimšusi, tekanti nosis, nuolatinis galvos ir veido (ypač pasilenkus) skausmas, skonio ir kvapo nejutimas, bloga bendra savijauta, užgultos ausys.
Vis dėlto medikai linkę manyti, kad didelę įtaką sinusito išsivystymui turi ir susilpnėjusi organizmo imuninė sistema.
Sinusitas gydomas tabletėmis bei dezinfekuojamaisiais purškikliais, kurių sudėtyje yra medžiagų, siaurinančių kraujo indus ir mažinančių nosies vidinį paviršių dengiančių gleivių kiekį. Kad gydymo veiksmingumas nesumažėtų, purškiklio negalima naudoti ilgiau kaip savaitę (nes gydant ilgiau vaistai gali pažeisti gleivinę).
Sunkesniais atvejais skiriami antibiotikai. Pasitaiko, kai vienos rūšies antibiotikai nėra veiksmingi - tuomet gydytojas išrašys kitokių.
Jei nepadeda vaistai, sinusus gali tekti operuoti.
Kaip gyventi "po infarkto"?
"Noriu, kad parašytumėte, kaip turi gyventi, kokių nurodymų laikytis žmogus, persirgęs širdies infarktu? - teiraujasi Vytautas V. iš Molėtų. - Ar reikia vartoti vaistus? Jei taip - kokius?"
Infarktą patyrusios širdies būklė labai priklauso nuo to, koks randas yra susidaręs ir kiek yra likę sveiko, nepažeisto raumens. Persirgus infarktu reikalingas saikas tiek judant, mankštinantis, tiek dirbant fizinį ar protinį darbą, valgant. Patartina vaikščioti lėčiau nei vidutiniu žingsniu (kad ėjimas nesukeltų skausmo krūtinėje ir dusulio). Jei pasijutote pavargęs, reikia sustoti ir pailsėti, po liežuviu pakišti nitroglicerino tabletę ar papurkšti skysto nitroglicerino aerozolio. Jei lipate laiptais ar į kalną - lipkite kuo lėčiau. Griežtai atsisakykite rūkymo (rūkymas skatina kraujagyslių spazmus, greitina aterosklerozės vystymąsi). Valgykite mažais kiekiais ir dažnai, geriau - neriebų, nesūrų, nekeptą, lengvai virškinamą maistą. Gyvulinių riebalų vartokite kuo mažiau arba atsisakykite išvis. Daugiau valgykite vaisių, daržovių, kruopų, miltinių patiekalų, gerkite tik neriebų pieną. Tinka liesa jautiena, veršiena, paukštiena (be odelės).
Persirgę širdies infarktu neužsisklęskite savyje, negalvokite apie galimus širdies skausmus. Jei laikysitės gydytojo rekomendacijų (nepervargsite, nesijaudinsite dėl kiekvienos iškilusios problemėlės, į ateitį žiūrėsite optimistiškai), pamiršite ir kad esate ligonis.
Persirgus širdies infarktu vaistus vartoti būtina, tačiau tik pačius reikalingiausius. Kiekvienam pacientui vaistai parenkami individualiai. Juos skiria gydytojas, atsižvelgęs į bendrą paciento sveikatos būklę, gretutinius susirgimus ir kt.
