Parkinsono ligą gali išprovokuoti ir apsinuodijimas smalkėmis
"Man gydytojai pripažino Parkinsono ligą, - rašo J. S. iš Šilalės. - Norėčiau plačiau sužinoti, kokie yra šios ligos simptomai, dėl ko susergama, kaip liga gydoma ir panašiai".
Parkinsono liga - tai lėtinė, individualiai progresuojanti neurologinė liga, kai pradeda nykti tam tikros galvos smegenų srities ląstelės (tos, kurios kontroliuoja judesius). Būtent dėl šių ląstelių nykimo mąžta specifinės biocheminės medžiagos - dopamino - kiekis nervų sistemoje (nes tos ląstelės minėtą medžiagą gamina), drauge sutrinka ir kitų bioaktyvių medžiagų balansas organizme.
Parkinsono liga serga tiek vyrai, tiek moterys, priklausantys įvairiems socialiniams sluoksniams. Dažniausiai suserga vyresni nei 55 metų amžiaus žmonės, tačiau pasitaiko ir jaunesnių (tai vadinamasis jaunatvinis parkinsonizmas). Didžiausia dalis (apie 80 procentų) ligonių serga vadinamuoju idiopatiniu parkinsonizmu. Apie 15 procentų ligonių diagnozuojamas antrinis parkinsonizmas.
Ligos išsivystymo priežastys kol kas nėra tiksliai žinomos. Manoma, jog tai gali būti susiję tiek su paveldimumu, tiek su į organizmą kažkada patekusiomis toksinėmis medžiagomis, taip pat su patirtomis galvos traumomis, žalingais įpročiais (ypač rūkymu) ir kt.
Tais atvejais, kai nepavyksta nustatyti aiškios Parkinsono ligos išsivystymo priežasties, diagnozuojamas idiopatinis parkinsonizmas. Antrinį parkinsonizmą, kaip teigia medikai, paprastai išprovokuoja pašaliniai veiksniai. Svarbiausi iš šių veiksnių yra kai kurių grupių medikamentų ilgalaikis vartojimas (pavyzdžiui, tų, kurie gydo psichikos sutrikimus, pykinimą, galvos svaigimą), stiprus apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis), patirtos galvos smegenų traumos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimas (insultai), augliai, kai kurios nervų sistemos ligos.
Parkinsono liga pasireiškia daugybe simptomų. Tai kalbos bei kūno pusiausvyros sutrikimai, judesių bei mąstymo sulėtėjimas, elgsenos pasikeitimas, orientacijos pablogėjimas ir kt. Na, o svarbiausiais ligos simptomais medikai laiko galūnių ar viso kūno drebėjimą (tremorą) bei kūno sukaustymą (sustingimą) ir judesių sulėtėjimą.
Medicininėje literatūroje nurodoma, jog dažniausiai pradeda drebėti viena ranka ar viena koja, vėliau - ir kitos galūnės. Ilgainiui minėti simptomai pastebimi ir apatiniame žandikaulyje, tremoras gali apimti ir galvą. Pasitaiko, kai dreba visas kūnas. Tremoras padidėja, kai žmogus susijaudina, o sumažėja atliekant tam tikrus judesius, taip pat miegant. Kartais miegant drebėjimas išnyksta išvis.
Ligai progresuojant, ligonio judesiai vis lėtėja, vaikščiojama mažais žingsneliais, kiek palinkus į priekį, sulenkus rankas (per alkūnes) ir kojas (per kelius). Ligonis skundžiasi galvos svaigimu, silpnumu, bendru nuovargiu. Esant tokiai būsenai padidėja rizika nugriūti, susižaloti. Ilgai sergant pradeda svyruoti kraujo spaudimas (tai padidėja, tai sumažėja), sutrinka rijimo, šlapinimosi ir lytinės funkcijos, apninka depresinės nuotaikos.
Ankstyvąją Parkinsono ligos stadiją diagnozuoti yra gana sudėtinga. Kilus menkiausių įtarimų, ligonis nukreipiamas neurologo konsultacijai. Specifinių testų kol kas nėra - paprastai išvados daromos remiantis ligonio skundais bei atliktais tyrimais (kraujo, galvos smegenų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar kt.), parodančiais struktūrinius ir biocheminius pakitimus galvos smegenyse.
Gydymas skiriamas individualiai. Kai nepadeda fizioterapinės procedūros ir kai ligos simptomai tampa varginantys, ima trukdyti kasdienei veiklai, paskiriami vaistai. Beje, tiksli vaistų dozė parenkama ne iškart - gydytojas stebi ligonio būklę ir gydymą koreguoja. Gali prireikti ir kelių rūšių medikamentų. Labai svarbu įsidėmėti, jog ligonis savo nuožiūra jokiu būdu negali nutraukti ar keisti skirto gydymo. Na, o jei norimo efekto neduoda ir medikamentai, gali būti pasiūlyta ligos simptomus palengvinanti operacija.
Medikų teigimu, Parkinsono liga sergantį žmogų labai teigiamai veikia kasdienė mankšta, aktyvumas, judėjimas. Tokiam ligoniui būtina išmokti atsipalaiduoti, teisingai kvėpuoti. Kadangi, kaip minėta, sulėtėja judesiai, kyla griuvimo rizika, reikia avėti avalynę žema pakulne, stengtis žengti kuo ilgesnį žingsnį, nevaikščioti be lazdelės. Prieš atsikeliant iš lovos patartina abi kojas nuleisti ant grindų, ramiai pasėdėti - tik tada keltis (sunkesniems ligoniams galima virš lovos įtaisyti skersinį). Kūnui staiga sustingus negalima bandyti eiti - kurį laiką ramiai pastovėti (nereikia atsilošti), žiūrėti tiesiai, neišsigąsti, nesinervinti.
Kai ant liežusio kaupiasi apnašos
"Noriu paklausti, dėl kokių priežasčių ant liežuvio pradeda kauptis balkšvos apnašos? - teiraujasi Zina B. iš Anykščių. - Gal tai kurios nors žarnyno ligos požymis?"
Paprastai apnašos ant liežuvio rodo, kad organizmas yra gausiai užterštas toksinais. Be abejo, tai gali būti ir virškinamojo trakto ligų, tokių kaip gastritas, opaligė, požymis. Jums reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir paprašyti siuntimo pas gastroenterologą.
Kas geriau - Cezario pjūvis ar natūralus gimdymas?
"Auginu trejų metukų sūnelį, dabar laukiuosi antro vaikelio, - savo laiške rašo Simona iš Vilniaus rajono. - Per pirmąjį gimdymą plyšo gimdos kaklelis. Baiminuosi, kad taip neatsitiktų ir antrojo gimdymo metu. O gal geriausia būtų prašyti atlikti Cezario pjūvį?"
Cezario pjūvis atliekamas, kai gimdyvė neįstengia pagimdyti natūraliu būdu, tai yra tuomet, kai kyla pavojus vaisiui ar pačiai gimdyvei. Vien dėl to, kad gali vėl įplyšti gimdos kaklelis, Cezario pjūvis neturėtų būti daromas. Kas kita, jei prasidėjus gimdymui paaiškėtų, jog dėl ankstesnės gimdos kaklelio traumos antrasis natūralus gimdymas - sunkiai įmanomas, kai kyla komplikacijų grėsmė. Visus šiuos niuansus geriausia dar prieš gimdymą aptarti su prižiūrinčia moterų konsultacijos gydytoja. Beje, nereikia pamiršti ir to, jog bet kuri operacija, taigi ir Cezario pjūvis, taip pat yra susijusi su tam tikra rizika (infekcijos bei pooperacinių komplikacijų tikimybė). Taigi jei nėra didesnių sveikatos problemų, geriausia gimdyti natūraliu būdu.
