Stasys VARNECKAS
Tarptautinės grybavimo varžybos, apie kurias taip ilgai svajojo sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis, pagaliau turėjo prasidėti. Idėja ėmė virsti kūnu. - Kaip šaukštu per sviestą, - džiaugėsi Banaitis ir trynė rankas. - Mūsų uždavinys dabar vienas: kasdien laistyti šilelį, kad ten imtų dygti baravykai. Kokios gi varžybos be jų? Baravykai iš tiesų pradėjo rastis, tačiau iškilo kitų problemų. JAV grybavimo ekipa netikėtai atsiuntė SMS, kad visi jų laivai veža į Gruziją kruopas, sauskelnes ir kitą humanitarinę pagalbą, tad neliko nė vieno kreiserio, kuris galėtų juos perkelti per Atlantą. Rusijos Federacijos grybautojai, kurie buvo laikomi varžybų favoritais, padėkojo už malonų kvietimą ir atsiėmė paraišką. Jiems, matai, dabar ne grybai galvoje, o Pietų Osetija ir Abchazija. Banaitis čia tuojau pat užčiuopė politinį motyvą, bet tylėjo: mat rusai galėjo sodžiui nebetiekti dujų. Na o japonai neatvyko dėl to, kad žemėlapyje šios vietovės, nors ilgai ieškojo, taip ir nesurado. Tačiau nesėkmės tuo dar nesibaigė. Tiesa, pajėgią grybautojų komandą atsiuntė Žemaitijos Respublika. Sužinoję, kad nebus varžovų iš Rusijos ir JAV, žemaičiai labai džiaugėsi ir iš anksto kabinosi medalius. Dzūkai į juos žiūrėjo ir šaipėsi. - Džiaugiasi tas, kas džiaugiasi paskutinis, - pareiškė Dzūkijos valstybinė delegacija. - Dar negimė toks žemaitukas, kuris dzūkelį nurungtų. Šis pareiškimas žemaičius labai įžeidė. - Dzūkai jūs, dzūkeliai! Jūs gi visi iš tų žemaitukų, kurie kažkada perbrido Nemuną. Ko jūs ant giminių pamazgas pilate? Ir iš viso: kas pripažino jūsų valstybingumą, kad norite kaip lygūs su lygiais dalyvauti tarptautinėse grybavimo varžybose? Kur du pešasi, būtinai pasirodo trečias. Taip jau šiais laikais priimta. Aukštaičiai pareiškė, kad į dzūkų grybų plantacijas tik jie gali pretenduoti, nes dzūkai, anot kalbininkų, tai ne kas kita, kaip pietų aukštaičiai. Tarptautinis konfliktas įsiplieskė. Rusija nedelsdama pasiūlė savo taikdarius, o amerikiečių laivas prisišvartavo prie Palangos tilto ir pradėjo krauti humanitarinę. Konfliktas plėtėsi ne dienom, o valandom. Žemaičiai valgė amerikoniškus blynus ir tyliai ginklavosi. Aukštaičiai laukė konkrečios pagalbos iš rytų. Ant Nevėžio kranto susitiko meška ir arklys.... ... Šioje vietoje meška suriaumojo, o arklys sužvengė. Tai sodietis Marmokas važiavo kviečių sėti, ir jo senas traktorius baisiai burzgė. Veterinaras Tadas pabudo, tačiau ilgai negalėjo atsitokėti. Pagaliau nuleido kojas, pasikasė šonus ir nusižiovavo: - Ale kaip panašu į tikrovę! Reikės Banaičiui papasakoti.
