Įtariama, kad gerai organizuota grupė iš suomiams priklausančios gamyklos Kėdainiuose per keletą metų pavogė trąšų už kelis milijonus litų.
"Kemira Lifosa" yra suomių milžinės "Kemira GrowHow" padalinys. Galbūt todėl, kad šeimininkai toli, o ligšioliniams direktoriams nepavykdavo visko kontroliuoti, kai kurie įmonės darbuotojai ryžosi susidėti su nusikaltėliais. Gandai apie tai jau seniai sklandė po Kėdainius, kol pasiekė ir Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiąją valdybą. Operatyvinis tyrimas truko kelis mėnesius, o neseniai buvo sulaikyti įtariamieji. Į Kėdainius tyrėjai iš Vilniaus atvyko lydimi antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" pareigūnų.
Buvo nustatyta, kad nusikaltimo organizatorius - gerai vietos policijai žinomas, anksčiau teistas Darius V., kuriam jau buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Tyrėjų žiniomis, jis turėjo du artimus padėjėjus (tėvą su sūnumi), kurie rūpinosi pavogtų trąšų pardavimu. Visiems trims jau pateikti oficialūs įtarimai. Darių V. teismas leido suimti mėnesiui.
Įtarimai jau pateikti ir vienam "Kemira Lifosos" darbuotojui, kuris organizuodavo trąšų pakrovimą į vagių atsiųstus vilkikus. Penktasis įtariamasis - gamyklą saugančios bendrovės "Kėdainių skydas" darbuotojas, išleisdavęs vilkikus su vogtomis trąšomis. Pasak pareigūnų, netrukus planuojama pateikti įtarimus dar keliems aukštesnio rango gamyklos darbuotojams.
Per mėnesį grupuotė iš gamyklos pagrobdavo vidutiniškai 5 vilkikus trąšų, kainuojančių apie 100 tūkst. litų.
Pasak tyrėjų, įtariamieji gyveno neblogai - pasistatė namus ir t.t. Vagys buvo atsargūs - vairuotojams dėl viso pikto būdavo įteikiami labai kokybiškai suklastoti krovinio įsigijimo ir kiti dokumentai.
Grupuotė vilkikus nuomodavosi keliose bendrovėse - tikėtina, kad vežėjai apie vagystes nežinojo. Vagys turėjo trąšų platinimo tinklą, apimantį beveik visą šalį. Nuolatinių klientų buvo tiek, kad jiems netgi pritrūkdavo trąšų. Policijos žiniomis, vagys jas parduodavo žemesnėmis nei rinkos kainomis. Ūkininkams to ir tereikėdavo. Pasak pareigūnų, ūkininkai rizikavo tik tol, kol trąšos buvo neišbarstytos laukuose - vėliau esą būtų neįmanoma įrodyti, kad jos vogtos.
Pradėjus sekti įtariamuosius buvo sulaikyti du vilkikai, vežę 48 tonas vogtų trąšų. Dar 22 tonos buvo surastos pas ūkininkus.
Dabartinis įmonės "Kemira Lifosa" vadovas Žydrūnas Matusevičius, paklaustas, ar pradėjęs dirbti gamykloje rado netvarką, teigė negalįs taip pasakyti, tačiau pripažino, jog "buvo taisytinų vietų". Pasiteiravus, ar įmanoma nepastebėti, kad iš įmonės kas mėnesį dingsta daugiau nei 100 tonų trąšų, direktorius sakė: "Ankstesni vadovai turbūt nenujautė vagysčių masto". Be to, trąšų svoris - kintantis dalykas: drėgnos granulės sunkesnės, išdžiovinus palengvėja, pagulėjusios sandėliuose prisigeria drėgmės ir vėl pasunkėja (turint galvoje, kad per mėnesį ten pagaminama 18-20 tūkst. tonų trąšų, svorio skirtumai gali susidaryti dideli).
Pasak direktoriaus, cheminiais gamybos procesais piktnaudžiaujantys darbuotojai irgi gali keisti trąšų svorį. Yra įtarimų, kad galėjo būti klastojami įmonės buhalterijai pateikiami dokumentai.
Kėdainiuose seniai sklando kalbos, kad prieš porą metų įvykdytas įmonės "Kemira Lifosa" darbuotojo nužudymas susijęs su vagystėmis iš gamyklos. Jis buvo uždaužytas beisbolo lazda prie savo namų. Nusikaltimas neišaiškintas iki šiol.
