Remigijus RAINYS
Griškabūdžio seniūnijoje (Šakių raj.) gyvena per 3 000 gyventojų, kurių dauguma verčiasi žemės ūkiu. Yra apie 100 bedarbių. Daug kas gyvena iš pašalpų už vaikus, nes iš keturių stambių žemės ūkio bendrovių išliko tik viena. Anksčiau Griškabūdis garsėjo tik savo daugiau kaip prieš du šimtmečius pastatyta bažnyčia ir kultūros namų darbuotojų vedamomis diskotekomis, į kurias žiemą rinkdavosi 600-700 žmonių, o dabar prie vietos įžymybių dera priskirti ir vieną iš geriausių Šakių rajono žemės ūkio bendrovių. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė ne tik nesiruošia bankrutuoti, bet ir netrukus iškilmingai švęs savo dešimtmetį. Į iškilmes bendrovės valdyba šiemet ketina kviesti ne tik visus 150 dirbančiųjų su šeimomis, bet ir ūkio veteranus. Bendrovės vadovas Petras Puskunigis tikina, jog labai nemėgsta gyventi nežinia, todėl iš anksto apskaičiuoja kiekvieną būsimą žingsnį. Jo nuomone, išliko ir klesti tos žemės ūkio bendrovės, kurios protingai panaudojo iš kolūkių gautą palikimą ir apgalvotai diegė naujoves. 1 600 hektarų nuomojamos žemės ūkininkaujantys darbštūs bendrovės žmonės laiko 500 Lietuvos žalmargių veislės karvių (rudenį jų skaičių ketina padidinti visu šimtu), augina javus ir cukrinius runkelius. Labiausiai šiuose kraštuose trūksta laisvos žemės, todėl kai kurie ploteliai nuomojami net už Šakių, trisdešimties kilometrų spinduliu. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė garsėja statybomis - kasmet eksploatuoti atiduodamas bent vienas naujas objektas, nuolat rekonstruojamos fermos. Šiemet atidarytas naujas pieno supirkimo punktas, atitinkantis visus Europos Sąjungos reikalavimus, kuriame, kaip ir rekonstruotose fermose, pastatytas galingas švediškas pieno atšaldymo automatas, baigiama naujų siloso tranšėjų statyba. Fermose laikomų karvių pienas be menkiausio kontakto su oru, uždarais vamzdynais keliauja tiesiai į atšaldymo automatą, todėl griškabūdiškiai parduoda per 98 procentus aukščiausios rūšies pieno. Norėdami būti nepriklausomi nuo pašarų tiekėjų ūkio žmonės pasistatė visiškai kompiuterizuotą ir automatizuotą pašarų fabrikėlį, tad dabar visiškai patenkina kombinuotųjų pašarų poreikius. Visą gamybą valdo tik vienas žmogus, bet dar kelis žmones tenka skirti budėti naktimis, nes norinčiųjų pasigrobti maišelį kitą vertingųjų pašarų tikrai netrūksta. Todėl ir daužomi fabrikėlio langai, bandoma įsibrauti į vidų.
