Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Sužinoję, jog per išgertuves mirtinai sumuštas kaimynas Juozapas Surdokas (72 m.), St. Lozoraičio gatvės gale, Garliavoje (Kauno rajonas), esančio šimto metų senumo dviaukščio mūrinio gyvenamojo namo gyventojai guodėsi, jog jau seniai buvo galima tikėtis tokios šio vyro gyvenimo baigties. Tačiau net ir pripažinę, jog pagaliau šiame name įsivyraus ramybė, gyventojai apgailestavo, kad jos kaina pernelyg didelė. Esą, kad ir koks bebūtų žmogus, jo vis tiek gaila...
Prie lavono šono glaudėsi sugėrovas
Kaip įtariama, J. Surdokas ne savo noru pasitraukė iš šio pasaulio praėjusio pirmadienio pavakarę. Šio vyriškio bute laikinąją pastogę susiradusi Nijolė Aleksandravičienė vėlai vakare paskambino policijai ir pranešė, jog nebejuda šeimininkas. Atvykę pareigūnai lovoje rado vyriškio lavoną. Šalia numirėlio miegojo girtas Stanislovas Gėgžna. Šis mažai vaikštantis antrosios grupės invalidas (jis įvardijamas N. Aleksandravičienės sugyventiniu) pastaruoju metu taip pat glaudėsi landyne paverstame bute. Pradėjus tirti įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog dar apie vidurdienį prasidėjusiose išgertuvėse dalyvavo ir daugiau asmenų. Dėl ko kilo konfliktas - kol kas neaišku, tačiau manoma, jog nukentėjėliui mirtinus smūgius (daugiausia - į galvą) galėjo suduoti už jį net tris kartus jaunesnis Ražiškių kaimo (Kauno rajonas) gyventojas Mindaugas Štuopis. Jį, dar nespėjusį gerai išsiblaivyti, pareigūnai savo namuose aptiko kitą dieną. 23 metų vyrukas buvo sulaikytas ir dviem parom uždarytas į areštinę. Vėliau ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės pritaikymo. Teismas M. Štuopį leido suimti. Beje, įtariamasis policijos pareigūnams yra gerai žinomas. Už smurtinius nusikaltimus (chuliganizmą bei plėšimą) jis teistas net tris kartus, vieną sykį baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas girtas sutrikdė viešąją rimtį. Mindaugas yra vedęs, augina mažametį sūnų. M. Štuopio žmona Neringa, sužinojusi, kuo yra įtariamas jos vyras, patyrė šoką. Beje, šį vyruką nuo vaikystės pažįstantis garliaviškis Saulius tikino, jog, būdamas blaivas, Mindaugas - visai normalus žmogus. Esą jo elgesys keičiasi tiktai padauginus alkoholio. Tada jis gali tapti agresyvesnis, nesugeba savęs suvaldyti. Saulius tikino girdėjęs, jog jo pažįstamas kurį laiką augo vaikų namuose. Kodėl jaunas vyras pasirinko tokią nesolidžią, alkoholizmo liūne kasdien skęstančią ir žymiai vyresnių žmonių kompaniją, lieka neaišku. Beje, pirmadienį, apie trečią valandą popiet, jį, visiškai girtą, gulintį minėto namo kieme ant žolės, matė šio namo gyventojai. Keletą valandų prieš tai M. Štuopis buvo užėjęs į vieną butą ir jo šeimininkei skundėsi, jog buvo stipriai sumuštas, ir už tai žadėjo atkeršyti. Tačiau vyrukas mušeikų neįvardijo. Dar vienam kruvinų išgertuvių dalyviui ir dėl to į liudytojų sąrašą patekusiam trisdešimtmečiui Renatui Bartuševičiui prireikė medikų pagalbos. Kaip įtariama, jis lyg ir bandė apginti senuką, tačiau dėl to ir pats buvo suspardytas. Jauno vyro veidas buvo stipriai apdraskytas bei ištinęs.
Nesisekė sutramdyti girtuoklių
Garliavos seniūnui Kęstučiui Povilaičiui bei kitiems seniūnijos darbuotojams Juozapas Surdokas ir jo įnamiai - jau spėję gerokai įkyrėti, nes dėl kaimynų skundų čia tekdavo lankytis gana dažnai. Namo gyventojams iki gyvo kaulo įkyrėjo landyne paverstame Juozapo bute ištisas savaites ar net mėnesius besitęsiančios išgertuvės, triukšmas, muštynės, iš apleisto būsto nuolat sklindanti baisi smarvė. O dar maždaug prieš pusantrų metų šio buto šeimininkas buvo sukūręs gana tvarkingo žmogaus įvaizdį. Beje, jis iki šiol tvarkingai mokėjo visus mokesčius už komunalines paslaugas, niekam nebuvo įsiskolinęs.
Juozapas minėtame bute, kuris nebuvo privatizuotas ir iki šiol priklauso Kauno rajono savivaldybei, nuomininko teisėmis gyveno maždaug aštuonerius metus. Prieš tai jis buvo įsikūręs statybininkų vagonėlyje. Vyriškis buvo vienišas, nors kaimynai, pamatę retkarčiais pas Juozą užsukantį jauną vyruką, buvo nusprendę, kad tai jo sūnus. Situacija pradėjo keistis į blogąją pusę, kai šis, gana tvarkingas vyriškis savo bute leido apsigyventi skandalingos reputacijos moteriškei Nijolei Aleksandravičienei bei jos sugyventiniui Stanislovui Gėgžnai. Jiedu abu kažkada turėjo savo butus bei šeimas. Stanislovas savos pastogės neteko dėl skolų, nes nemokėjo alimentų vaikų išlaikymui. Prie šios kompanijos buvo prisijungęs ir benamis-bedarbis Renatas Bartaševičius. Trijulė minėtame bute nebuvo registruota, tačiau gyveno lyg būtų teisėti šio namo gyventojai.
Kaltinimus žarstė į visas puses
Garliavos seniūnas ne kartą vykdavo malšinti įsismarkavusių girtuoklių, tačiau tokie "vietinės valdžios" vizitai "nelegalę" N. Aleksandravičienę gerokai erzindavo. Supykusi dėl to, jog seniūnas liepia kraustytis iš J. Surdoko buto, skandalinga moteris grasindavo priešais seniūnijos administracinį pastatą pasistatyti palapinę ir surengti piketą arba seniūną apkaltinti išžaginimu. Beje, tokius kaltinimus ji žarstydavo gana dažnai, tiktai nė karto nesikreipė į policiją. Kitą sykį bandoma iškraustyti N. Aleksandravičienė seniūnijos atstovus apkaltino vagyste, tvirtindama, jog šie pavogė jos 800 litų. Beje, benamiai maitinosi iš šiukšlių konteineriuose rastų maisto produktų, į savo "globėjo" namus dažnai tempdavo įvairius daiktus, skudurus, visokias atliekas. Dėl to iš šio buto sklindanti smarvė gerokai kartino aplinkinių gyvenimą. Buvo sunku suprasti ir paties J. Surdoko veiksmus. Anksčiau jis dar apsilankydavo seniūnijoje, prašydamas išmesti iš jo buto girtaujančią kompaniją, tačiau rašyti pareiškimą atsisakydavo. Į namus atvykus seniūnui ar policijos pareigūnams, ankstesnę nuomonę pakeisdavo ir jokių priekaištų savo "įnamiams" nereikšdavo...
Ieškodami būdų, kaip išdraskyti šį girtuoklių "lizdą", seniūnijos vadovai buvo nusprendę iškeldinti J. Surdoką į kitą, žymiai mažesnį butelį, kad jame neliktų vietos lėbaujančiai kompanijai. Su šiuo sprendimu buvo sutikęs ir pats J. Surdokas, tačiau šio sumanymo įvykdyti nespėjo. Atrodo, jog dabar bus gana paprasta ištuštinti landynę ir butą paskirti kitiems gyventojams.
