Jovita Oženeckienė
Buvo Joninių išvakarės. Draugų ir giminaičių kompanija iš Utenos nusprendė važiuoti pasilinksminti prie ežeriuko. Visi galintieji vairuoti automobilį jau buvo pagaravę kai ko stipresnio, tad prie vilniečio Tado Šimonėlio (23 m.) automobilio "Mazda MX 3" vairo sėdo "mažiausiai girtas" geriausias Tado draugas bendraamžis uteniškis Mindaugas Pirštelis. Šalia vairuotojo atsisėdo mašinos savininkas, ant galinės sėdynės įsitaisė Tado pusbroliai Jonas (13 m.) bei Martynas (16 m.), pusseserė Jasmina (17 m.) bei visų jų bendras pažįstamas Deimantas Liepis (22 m.), ir automobilis pajudėjo Sudeikių link. Kelionė priverstinai baigėsi po dešimties kilometrų - kai, anot mačiusiųjų, didžiuliu greičiu švilpęs nesuvaldytas automobilis nedideliame posūkyje nuslydo nuo kelio ir griovyje apsivertė. Automobilio savininkui Tadui Šimonėliui ši kelionė buvo paskutinė - jis nuo patirtų sunkių traumų žuvo vietoje. Kiti sužalotieji atsidūrė Utenos ligoninės Reanimacijos skyriuje.
Neištvėrė draugo žūties
Ir be tyrimo buvo aišku, kad avarijos kaltininkas - Mindaugas Pirštelis. Už tai, kad būdamas neblaivus sėdo prie automobilio vairo ir pražudė vieną keleivį, o dar kelis sužalojo, Tardymo skyriuje prie Utenos rajono PK jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Tačiau ne baudžiamosios atsakomybės labiausiai baiminosi Mindaugas Pirštelis. Vaikiną slėgė kaltės jausmas. Kaip vėliau prisiminė brolis Vytautas (pas jį Mindaugas gyveno), kitądien po avarijos Mindaugas dėl pagerėjusios savijautos buvo iškeltas į Traumatologijos skyrių, tačiau jautėsi apgailėtinai. Su atėjusiais aplankyti giminaičiais jis beveik nekalbėjo - vien rūkė ir verkė. Ir nesyk užsiminė pasidarysiąs galą. Girdi, neįstengsiąs toliau gyventi, slegiamas tokios dvasinės naštos. Artimieji Mindaugą ramino, kad tai nelaimingas atsitikimas, dėl kurio priekaištų nereiškia nei sužalotųjų, nei žuvusiojo giminaičiai, tačiau Mindaugui tai buvo jokia paguoda.
Mindaugas iš gyvenimo pasitraukė Tado Šimonėlio laidotuvių dieną. Niekam nieko nesakęs, prieš pietus pradingo iš ligoninės palatos. Tą valandą prie jo nebuvo nė vieno lankytojo, o palatos draugas Deimantas Liepis, nors ir suvokė, kad artėja didelė tragedija, dėl sunkios būklės neįstengė Mindaugo suturėti.
Pasigedę ligonio medikai iškart apie tai informavo jo brolį. Šis, Žinodamas, kokios brolio nuotaikos, puolė prapuolėlio ieškoti, bet nesurado nei pas draugus, nei pas giminaičius. Pavyko išsiaiškinti, kad Mindaugas buvo užsukęs į namus ir greitai kažkur vėl išėjo. Tiksliau - išvažiavo išsikvietęs taksi. Grįžęs į brolio butą Mindaugas pasiėmė rūsio raktą ir tarp lentynų pasikabino...
- Vos sugrįžus iš Mindaugo laidotuvių vos neįvyko dar viena tragedija, - prisiminė Vytautas Pirštelis. - Atsitiktinai pamačiau, kaip motina kažko išgėrė. Sužinojęs, kad tai labai nuodingas skystis, kurio kaimynė buvo davusi nuo kenkėjų nupurkšti bulves, pakėliau triukšmą.
Medikai atvyko pačiu laiku. Suteikus reikiamą medicininę pagalbą, moteris buvo skubiai išvežta į ligoninę.
Vytauto teigimu, motina šiuo metu jaučiasi geriau, atrodo, pamažu slopsta ir depresinės nuotaikos.
Sužadėtinė išėjo pas mylimąjį
Drastiško Mindaugo žingsnio priežastis lyg ir motyvuota - nepakeliamas kaltės jausmas. Tačiau kas į savižudybę pastūmėjo uteniškę Neringą S. (20 m.), avarijoje žuvusio Tado Šimonėlio sužadėtinę? Ši mergina buvo rasta pasikorusi po Tado žūties praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, liepos 29-osios popietę. Automobilyje, virš kurio kabojo jauna graži mergina, pareigūnai aptiko atsisveikinimo laišką. Pagrindinė jo mintis - Neringa labai trokštanti su mylimuoju susitikti, todėl išeinanti pas jį...
- Taip, Neringai buvo labai sunku pakelti Tado žūtį, bet ji su šia netektimi, regis, jau buvo susitaikiusi, - kalbėdamasi su "Akistatos" korespondente sakė buvusi Neringos draugė Renata. - Niekada nebūčiau pamaniusi, kad po Tado praradimo jau ir šypsotis, ir juokauti galėjusi Neringa staiga sugalvos žengti tokį žingsnį...
Renatos nuomone, draugę galėjo apimti kelias akimirkas tetrunkanti afekto būsena, kurios metu žmogus nesuvokia ką darąs. Tačiau paaiškėjo, kad Neringa tarėsi su kai kuriomis draugėmis (Renatai, deja, neišsidavė), apie pasitraukimą iš gyvenimo užsiminė dienoraščio puslapiuose, surašė ilgą atsisveikinimo laišką...
- Aš jos vis teiravausi, kaip jaučiasi, ar nereikia psichologo pagalbos, raminamųjų - siūliau padėti šiuos klausimus išspręsti, - tęsė Renata. - Bet Neringa tvirtino, kad viskas gerai, kad jau atsigaunanti, kad blogiausia jau praėjo. Taip ir atrodė - Neringa tvirtėja! Kas jai staiga nutiko - neįsivaizduoju...
Dukra pasikeitė po pažinties su Tadu
Neringos tėvai - pasiturinčiai gyvenantys Utenos verslininkai. Neringa buvo jų pirmagimė (dabar liko tik dešimtmetis sūnus). Pasak tėvo, dukrai nuo mažens nieko netrūko - buvo pakankamai aprūpinta materialiai, skaniai pavalgydinta. Neringa puikiai sutarė ir su tėvais, ir su broliuku, apie viską su jais atviraudavo. Žodžiu, šeimoje tvyrojo draugiška ir taiki atmosfera.
Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai prieš pusantrų metų Neringa susipažino ir artimai susidraugavo su keleriais metais vyresniu Tadu. Tėvams kėlė nerimą tai, kad jis vengė jiems pasirodyti, kad užsukdavo tik tada, kai jų nebūdavo namuose, kad, kaip pagaliau pavyko iš Neringos iškvosti, niekur nedirbo ir nesimokė, kad gyveno ne pas tėvą ar motiną (jie - išsiskyrę), o bastydavosi iš vienos tetos pas kitą.
Pradėjusi draugauti su Tadu Neringa, anot tėvų, pasidarė paslaptinga, nekalbi. Gerbdami pilnametės dukters apsisprendimą tėvai atsargiai pasidomėdavo jos draugu, tačiau dukra ničnieko nepasakojo.
Kai tėvams iš namų keliskart pradingo nemenkos pinigų sumos, jie nedrįso pagalvoti, kad tai - Neringos darbas. Kaip esą tik dabar pradėjo aiškėti, dukra paslapčia šelpdavo ir Tadą, ir jo motiną! Dar labiau tėvai nustebo sužinoję, jog duktė pas advokatą aiškinusis, kokia tėvų turto dalis jai priklausanti ir kaip būtų galima pasitvirtinti tos dalies nuosavybę...
Neringa buvo privesta prie savižudybės?
Baisiausia, kas dabar neduoda ramybės Neringos tėvams, yra tai, ar jų dukra nebuvo susidėjusi su Utenoje veikiančios pavojingos sektos nariais ir ar ne laikydamasi šios sektos tradicijų nusižudė.
Iš kur tokios spėlionės? Pasak Neringos motinos, į dukters laidotuves atėjo nemaža kompanija visai nepažįstamų jaunuolių, tarp kurių maišėsi ir gerokai vyresnė moteris. Ši moteris paprašė leisti karste gulinčią Neringą filmuoti, o vėliau paaiškėjo, kad ta pati "operatorė" vaizdajuostėje įamžino ir Tado, ir Mindaugo šermenis! Tėvus pasiekė kalbos, esą kažkas filmavo ir patį Neringos korimąsi!
O kaip esą suprasti, kokiomis tradicijomis pateisinti šventę Tado žūties proga, kuri Tado motinos buvusi suorganizuota po sūnaus mirties praėjus vos savaitei, ir kurioje dalyvauti, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pakviesta Neringa!?
Dukters mobiliajame telefone rastos prieš mirtį gautos žinutės Neringos tėvams leido daryti išvadą, kad apie Neringos ruošimąsi nusižudyti žinojo ir kelios jos draugės iš tos paslaptingosios kompanijos. Tačiau apie baisius Neringos ketinimus šios merginos kažkodėl neinformavo Neringos tėvų ir pačios nieko nepadarė, kad ją nuo savižudybės atkalbėtų.
- Ar tai nereiškia, kad kažkam reikėjo Neringos aukos, kad dukra buvo stumiama į savižudybę? - spėliojo dvidešimtmetę dukterį palaidoję tėvai. - Kaip kitaip suprasti tokį nusikalstamą draugų abejingumą?
Nors už privedimą prie savižudybės įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę, Neringos tėvai nemano, kad tai būtų lengva įrodyti. Tačiau viliasi, kad tikruosius dukters savižudybės motyvus kada nors vis tiek sužinos.
Lietuva - savižudžių kraštas?
Anksčiau nuolat buvo kartojama, kad pagal savižudžių skaičių Lietuva pirmauja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Ar šios tendencijos nepakitusios ir šiandien?
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro prie SAM direktorės Onos Davidonienės, pastaraisiais metais Lietuvoje sumažėjus gyventojų skaičiui, nėra tiksli ir savižudybių analizė, nes visi rodikliai buvo skaičiuojami remiantis ankstesniojo gyventojų surašymo duomenimis. Tačiau tai, kad savižudžių nemažėja, centro darbuotojams esą nekelia jokių abejonių.
Suicidologai dažnai pabrėžia, jog pirmoji pagalba nusprendusiajam nusižudyti - psichologų bei psichiatrų konsultacijos bei nemokama psichologinės pagalbos telefono linija. Tačiau ko verta psichikos sveikatos centro psichologo (psichiatro) pagalba, jei pas šiuos specialistus reikia užsiregistruoti kone prieš mėnesį? Juk dažniausiai sielos gydytojai prisimenami kritiškiausiais gyvenimo momentais ir būtent tuo metu - ne po savaitės ar mėnesio - reikalinga jų pagalba. O kokia nauda iš nemokamos psichologinės pagalbos telefono linijos, jei, paskambinus "Telekomo" informacijos nurodytuoju numeriu (8*800) 7 72 77 - jaunimo linija) nei dieną, nei vakare niekas taip ir nepakėlė ragelio? Pasukus kitu nurodytu telefonu (8*800) 7 62 60 Kauno krizių centras) autoatsakiklis informavo, jog tarnyba dirbanti nuo 16 iki 20 valandos, o nurodytu metu telefono linija ištisai buvo užimta...
Todėl visų pirma, anot suicidologų, į savižudybę linkusiam žmogui turi padėti artimieji. Negalima pasyviai, abejingai stebėti, kai žmona, vyras, sūnus ar dukra staiga pasikeičia, užsisklendžia, ima mažiau bendrauti, pasidaro viskam abejingi; kai nustoja domėtis, kas vyksta aplinkui; kai kartais tarsi juokais prasitaria, jog geriausias būdas išsivaduoti nuo apstojusių problemų - savižudybė... Tokį žmogų būtina kuo greičiau įtikinti kreiptis į psichologą ar psichiatrą. Kunigo Salvijaus nuomone, tikinčiam žmogui, vis dažniau susimąstančiam apie savižudybę, tvirtybės ir pasitikėjimo gali duoti atviras, nuoširdus pokalbis su parapijos kunigu, rožinio kalbėjimas (pirštų judinimas - irgi tam tikra psichoterapija!). Tačiau ir su Dievo tarnais, anot kunigo Salvijaus, susitikimą reikia planuoti iš anksto, nelaukti kritiškiausių akimirkų, nes kunigai šiais laikais irgi labai užsiėmę.
