Irena ZUBRICKIENĖ
Bene prieš pusantrų metų sutuoktinių Albinos ir Romo Štreimikių namuose Girkantų kaime (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) apsigyveno Albinos brolis Vincas Paškauskas (42 m.). Kaimynų teigimu, vyras buvo praradęs Kaune turėtą šeimą ir butą. Įsikūręs Suvalkijoje jis kartu su sesers vyru pastaruoju metu darbavosi Jusevičių kaimo lentpjūvėje, kol praėjusį šeštadienį per trumpą konfliktą, būdamas girtas, peiliu nudūrė savo svainį Romą Štreimikį (42 m.).
- Jeigu šiuose namuose būtų buvę nepilnamečių vaikų, būtume šaukęsi policijos ir kitų atsakingų pareigūnų, kad pastogėje nuolat girtaujama, kad patį blogiausią pavyzdį namams rodo pati Albina Štreimikienė, - po tragedijos gailėjosi kaimo žmonės, nesugebėję nelaimei užkirsti kelio. - Seniai sakėme, kad tuose namuose geruoju nesibaigs. Būdavo, baubia ir po laukus blaškosi savaitėmis neprižiūrimos - nepagirdytos, nepamelžtos - Štreimikių karvės, kurioms į pagalbą ateidavo pasipiktinusios, bet gailestingos kaimo moterys. Niekur kitur nedirbančiai Albinai ne kartą buvo sakyta nepiktinti žmonių, tačiau ką su ja, dažnai girta ir nuolat gulinčia, galima kalbėti? Niekas per daug ir nebendraudavo.
Girkantiškiai sakė, kad labiausiai jiems būdavo gaila marčios primestą gyvenimo būdą privalėjusiai kęsti dorai ir tvarkingai Romo Štreimikio senutei motinai (74 m.), gyvenančiai tuose pačiuose namuose. Pensininkė Liuda Štreimikienė buvo nepajėgi sutvarkyti sūnaus šeimą, pasipildžiusią bendraminčiu svainiu iš Kauno. Neretai ji, pajutusi, kad namuose vėl bus girtaujama, tyliai išeidavo pabūti pas kaimynus. Tiesa, kai namuose baigdavosi pinigai, kurių Štreimikiai gaudavo pardavę pieną ar obuolius, taip pat už Romo ir Vinco darbą lentpjūvėje, pastogėje būdavo ir dirbama, ir tvarkomasi. Kaip sakoma, iki kito užgėrimo.
Lemtingąją pavakarę Romo automobiliu iš darbo grįžę Romas ir Vincas parvažiavo su dar dviem bendradarbiais. Vyrai jau buvo užmynę ant kamščio ir išgertuves pratęsė. Vincas supyko radęs seserį gulinčią lovoje girtą, nieko nepagaminusią valgyti. Suirzęs vyras paprašė svainio duoti automobilį - nuvažiuosiąs į Kalvariją, pasiimsiąs iš bankomato pinigų ir ką nors nupirksiąs. Romas žmonos broliui atsakė neigiamai. Pirminiais tyrimo duomenimis, to užteko, kad būtų perpildyta Vinco kantrybės taurė - vyras griebė lauko virtuvėje buvusį peilį ir netikėtai juo dūrė svainiui į krūtinę. Dūris buvo lemiamas. Sodyboje svečiavęsis pažįstamas vyras ir nelaimėlio žmona tapo trumpo, bet mirtino giminaičių konflikto liudininkais.
Į įvykio vietą iškviesti Kalvarijos policininkai sulaikė Vincą Paškauską. Vyras buvo labai girtas (tuoj buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis), apsuptas subėgusių kelių kaimo žmonių, kad neketintų pabėgti, ir rėkavo nieko nepadaręs. Ketinę tuoj pat apklausti ir nužudytojo žmoną Albiną pareigūnai nieko nepešė, nes moteris beveik be gyvybės ženklų girta gulėjo lovoje. Ji pralemeno suprantanti, jog jos vyras nebegyvas, o brolis susitepęs jo krauju, tačiau vangiai prašė jos netrukdyti. Savo padėtį turbūt dar nelabai suvokiančią našlę policininkai išsivežė į komisariatą išblaivinti. Kitą dieną moteris jau rūpinosi vyro laidotuvėmis.
Kaimynų teigimu, Vincas Paškauskas, nors praeityje ir buvo teistas už tyčia sunkiai sužalotą žmogų, o vėliau įtartas ir dėl kitų nusikaltimų, nepasiekusių teismo, su kaimo žmonėmis nebuvo nei piktas, nei agresyvus. Kad jis tapo žudiku, ne vienas dabar stebisi. Įvykį pradėję tirti Kalvarijos policininkai sakė po dviejų parų sulaikymo prašysią teismo įtariamąjį suimti.
Kaimo žmonės gailisi nužudyto Romo - ramaus, darbštaus, bet esą per daug žmonai nuolaidžiavusio žmogaus. Abiem sutuoktiniams jų santuoka buvo ne pirmoji. Bendrų vaikų jiedu neturėjo. Yra tik suaugęs ir jau savarankiškai kitame rajone gyvenantis Romo sūnus iš pirmosios santuokos. Jis po tragedijos išsivežė skausmo prislėgtą močiutę. Pensininkei Liudvikai Štreimikienei teko žiauri lemtis - moteris dabar palaidojo jau trečią savo sūnų: prieš keliolika metų vienas buvo nutrenktas elektros, vėliau kitas iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Dabar dėl sūnaus Romo gedinčiai senutei, buvusiai daugiavaikei motinai, bene vienintelė paguoda liko anūko ir Marijampolėje gyvenančios dukters šeimos.
