Gimtadienio dovana - devyneri metai už grotų
Gimtadienį sutiko teismo narve
Sigitas STASAITIS
Kokių tik originalių dovanų žmones nesugalvoja švenčiantiesiems savo gimtadienį. Telšių rajone gyvenęs Antanas Ukrinas savo 24-ojo gimtadienio progą gavo labai originalių dovaną, tik visai ja neapsidžiaugė - gimimo dieną Šiaulių apygardos teismo narve išklausė nuosprendžio, pagal kurį sukaktuvininkas ištisiems 9 metams išsiunčiamas į griežto režimo koloniją. A. Ukrinas nubaustas už tai, kad gindamas savo orumą negyvai pritalžė buvusį kolonijos bičiulį.
A. Ukrinas su gerokai vyresniu Jonu Gaule (49 m.), pravarde Apgaulė, susipažino Alytuje. Tiesa, ne prie puikiųjų Nemuno vingių, o labai proziškoje vietoje - kalėdami Alytaus griežto režimo kolonijoje. Tiek Antanas, tiek Jonas nebuvo dideli autoritetai įkalinimo vietoje, nes abu sėdėjo už smulkias vagystes, tačiau nebuvo ir tarp pažemintųjų. A. Ukrinas kalėjo trečią kartą, Apgaulė ir gi nebe pirmąjį. Abu laisvę atgavo pernai. A. Ukrinas apsistojo Telšių rajono Gatautės kaime, kur apsigyveno kartu su simpatiška žemaituke Oksana Šidlauska.
Šeimos neturėjęs J. Gaulė glaudėsi pas motiną kažkur Lietuvos provincijoje. Šį pavasarį Apgaulę apėmė nostalgija - jis motinai pasakė vykstąs aplankyti kolonijos draugų. Lyg nujausdama, kad daugiau gyvo sūnaus nebepamatys, neturtinga moteris jam atidavė visas savo santaupas, kurias turėjo - net 10 litų.
Nešinas buteliu degtinės J. Gaulė Gatautėje apsireiškė šiemet kovo 28-ąją. Begerdami ir praeitį minėdami du kolonijos draugai netrukus kažko susipyko. Pasak A. Ukrino, Jonas ėmęs dėl niekų kabinėtis, įžeidinėti, plūstis, kol galop pavadino gaidžiu. Kokiam nors pienburniui gimnazistui gal ir būtų atleistina buvusį kalinį vadinti tokiu baisiu žodžiu, na o senam "zekui" nedovanotina klaida.
Už tą vieną žodį - gaidys - Lietuvoje yra nužudyta šimtai vyrų. Nepraustaburnis J. Gaulė nežinojo, kad ir jis pats tuoj papildys šį nelinksmą sąrašą. A. Ukrinui užvirė kraujas, jis J. Gaulei atsivedėjęs dėjo į dantis, tačiau netrukus vyrai susitaikė ir vėl susėdo prie butelio. Visgi tądien Jonas buvo blogai nusiteikęs, nes vis labiau girtėdamas dar aršiau kabinėjosi prie Antano. A. Ukrinas netylėjo, atskirto. Tuomet supyko pats J. Gaulė ir nuo stalo pasičiupo duonriekį. Juo užsimojęs, rėkdamas papjausiąs gaidį, puolė buvusį draugą. A. Ukrinas smūgio išsisuko, peilį atėmė ir nutarė gerai pamokyti sugėrovą. Antanas Joną mušė ir kambaryje, ir išsitempęs į lauką. Pro šalį ėjęs kaimynas Darius Puščius pamatė grumtynes ir A. Ukriną atplėšė nuo sukniubusio J. Gaulės. Galėjo nevargti - Jonui jau buvo suduota tiek smūgių, kad netrukus jis mirė. Vėliau ekspertai nustatė, kad J. Gaulei plyšo nuo alkoholio suminkštėjusios kepenys ir ant vidurių paplūdo kraujas, kas ir pražudė dar visai jauną vyrą. Jei sužeistasis būtų buvęs mažiau girtas, būtų jautęs didelį skausmą ir šaukęsis pagalbos, tačiau Jonas buvo tiek apspangęs (kraujyje net 2,28 promilės alkoholio), jog - tai nustatė specialistai - mažai ką jusdamas ramiai iškeliavo į dausas.
Pamatęs, kad sugėrovas nebegyvas, A. Ukrinas jį nutempė į ūkinį pastatą ir, pasiėmęs butelį degtinės, nuėjo pas kaimyną S. Miceiką nuraminti streso. Begerdamas Antanas prasitarė ką tik užtalžęs "vieną naglą bičą", tačiau iš girto kvailumo S. Miceikai bei jo artimiesiems prigrasino nedrįsti pranešti policijai. Žmonės tik patraukė pečiais - šie žemaičiai visai nesiruošė bėgti į policiją, nes nepratę kištis į svetimus reikalus.
Išsiblaivęs ir pamatęs, ką padaręs, A. Ukrinas susiėmė už galvos. Brolio patartas kovo 30-ąją pats nuvyko į policiją ir papasakojo apie išgertuves.
Sužinojusi apie sūnaus mirtį motina labai nusiminė, tačiau net neatsiėmė J. Gaulės kūno. Užmuštąjį valstybės lėšomis palaidojo Telšių savivaldybė. Laidotuvėse niekas iš Jono artimųjų nedalyvavo. A. Ukrino taip pat nebuvo, nes iki teismo sėdėjo už grotų. Taip išėjo, jog nuosprendis paskelbtas per Antano gimtadienį. "Dovana" - 9 metai griežto režimo kolonijoje be teisės į amnestiją. Iš A. Ukrino Telšių savivaldybei priteistos laidojimo išlaidos - 921 litas.
Autoriaus nuotr.
Sukaktuvininkas gimtadienio "dovaną" - nuosprendį sutiko be emocijų. Ketvirtą kartą teisiamas A. Ukrinas žinojo, kad už žmogžudystę galėjo sulakti ir kone dvigubai griežtesnės "dovanos".
