Irena ZUBRICKIENĖ
Savaitgalį Marijampolės policijos pareigūnai aktyviai dirbo tirdami šio miesto P. Armino vidurinės mokyklos moksleivio Algirdo Kasiulionio (18 m.) nužudymo aplinkybes ir priežastis. Vos prieš kelias dienas vienuolika klasių pabaigęs ir tai liudijančios pažymių knygelės dar nespėjęs atsiimti vaikinas tapo įtūžusių jaunuolių konflikto auka. Be policijos pagalbos buvo aiškinamasi, kur tą naktį pradingo vienos merginos mobilusis telefonas.
Pirminiais tyrimo duomenimis, tą vakarą Marijampolėje, Mokolų mikrorajone, buvo švenčiamas vienos merginos gimtadienis. Jame nuo pat pradžių dalyvavo keliolika solenizantės draugų ir draugių, o vėliau prisijungė dar keli sveikintojai. Kai kompanija buvo jau įsilinksminusi, ją papildė ir kitame miesto mikrorajone gyvenantis Algirdas Kasiulionis su keliais draugais, atvykęs vieno iš jų automobiliu "VW Golf". Dabar kalbama, kad naujieji svečiai atvažiavo jau šiek tiek išgėrę ir buvo įkyroki. Netrukus vakarėlio dalyviai pradėjo prašyti šventės šeimininkės, kad ji atvykėlius išprašytų. Taip ir buvo.
Vos tik vakarėlyje vėl tvyrojo anksčiau buvusioji nuotaika, viena mergina pasigedo savo brangaus mobiliojo telefono. Draugai nutarė, kad jį greičiausiai bus pasisavinę ką tik išprašyti jaunuoliai. Šventės dalyviai paskambino Algirdui ir norėjo išsiaiškinti. Vaikinas tikino nieko nežinąs. Kalbama, kad pokalbis nebuvo mandagus - vagyste apkaltinti jaunuoliai įtūžo, keikėsi, negailėjo įžeidžiančių epitetų skambintojams.
Nauja dingusio telefono paieškų banga sukilo gilią naktį, kai šventusi kompanija jau išėjo iš buto ir linksmybes pratęsė lauke. Čia prie vakarėlio dalyvių prisijungė keli šventusiųjų pažįstami, tarp kurių buvo ir marijampolietis Artūras Juodsnukis (28 m.). Malka pravardžiuojamas (gal dėl to, kad yra gana aukštas ir labai lieknas, o gal dėl to, kad anksčiau yra teistas už chuliganizmą ir nevengia konfliktų - "pakrauna malkų") vyras, išgėręs su bičiuliais ir išgirdęs apie dingusį telefoną, panūdo padėti. Vėl buvo skambinama Algirdui Kasiulioniui ir jo draugams. Naktiniai pokalbiai buvo ne tik nemandagūs, bet ir labai pikti. Vėliau, policijoje, Malką palaikantys jaunuoliai sakys, jog telefono vagyste įtarti jaunuoliai buvo itin įžūlūs ir juos vadino "gaidžiais". Žodis po žodžio, ir santykius buvo nutarta išsiaiškinti tuoj pat susitikus susitartoje vietoje - miesto centre esančiame Rygiškių Jono gimnazijos stadione, prie pat Šešupės. Čia viskas vyko labai greitai: vos tik priešininkais tapę jaunuoliai pamatė vieni kitus, pasipylė smūgiai ne tik rankomis ar kojomis, bet ir ilgais lentgaliais, kuriuos muštynių dalyviai išsilaužė iš stadiono suolelių. Muštynės baigėsi tuo, kad Algirdas Kasiulionis dėl patirtos sunkios galvos traumos merdėjo įvykio vietoje. Kai gyvybės ženklų nerodžiusio vaikino draugai pranešė apie tai į policiją, kraują pralieję dingusio telefono ieškotojai, kaipmat surinkti į policijos komisariatą, dar nežinojo, kad Algirdas jau miręs. Tuo metu jau buvo paryčiai - dauguma nakties linksmybių dalyvių dar nebuvo sugrįžę į savo namus. Keliems policininkams, atvykusiems į pagalbą budėjusiam tyrėjui, teko operatyviai apklausti per dvidešimt vaikinų ir merginų.
Pareigūnai greitai išsiaiškino, kad nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo Algirdą parklupdė už jį gerokai aukštesnio Malkos smūgiai lentgaliu. Jų būta ne vieno. Nelaimėlis buvo daužomas į įvairias kūno vietas, bet labiausiai nukentėjo galva. Nugalėtojo ir teisuolio pozicijos kurį laiką laikęsis Artūras Juodsnukis, tik policijoje sužinojęs, kad tapo žudiku, iškart pasikeitė - vyras sutriko, ašarojo, jį ištiko šokas. A. Juodsnukis buvo sulaikytas. Su didele palaikančiųjų komanda į stadioną atvykęs Malka dabar linkęs įrodinėti, kad buvo priverstas gintis, nors nužudytojo jaunuolio "palaikomoji komanda" buvo vos keli asmenys.
Algirdo Kasiulionio nužudymas labai sukrėtė jo bendramokslius. Klasės draugai negali patikėti, kad mokykloje ramybę ir gerą nuotaiką nuolat skleisdavęs Algirdas, nuo vaikystės kažkodėl turintis Gilzės pravardę, dabar vadinamas kruvinų muštynių iniciatoriumi. Dar sunkiau patikėti, kad jis galėjęs pavogti telefoną. Anot klasės draugų, Gilzė buvo doras ir taikus žmogus, neturėjo priešų - puikiai sutardavo ir su vadinamaisiais moksliukais, ir su nusikalsti linkusiais jaunuoliais. Esą jeigu vaikinas supykdavo, tai tik dėl gauto prastesnio pažymio. Algirdas buvo pažangus mokinys - jam ypač sekėsi matematika. Vaikinui nestigo ir darbštumo - dar nepasibaigus mokslo metams jis jau buvo įsidarbinęs statybose, kad jam ir tėvams būtų lengviau gyventi vasarą. Šiandien laidojamo Algirdo tėvams dabar liko vienintelė paguoda - vyresnioji duktė.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo:
- Prieš porą mėnesių prie mokyklos fotografuodamasis Algirdas nenujautė, kad šie mokslo metai - paskutiniai jo gyvenime
Sandros KUČINSKIENĖS nuotr.:
- Artūras Juodsnukis tik per pokalbį su pareigūnais sužinojo tapęs žudiku ir dėl to labai krimtosi
